Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šylant klimatui Europoje pamėgti vaisiai ir daržovės išnyks?

Klimato kaita pastaraisiais metais yra viena labiausiai visuomenėje aptariamų temų. Kelerius pastaruosius metus patys patyrėme, kad paprastai gan atšiaurios lietuviškos žiemos, buvo neįprastai šiltos. Todėl darosi įdomu, kaip aplinkos sąlygų pasikeitimas keičia įprastų vaisių ir daržovių kultūrų augimą Lietuvoje ir Europoje. Galbūt klimato kaita grasina išnaikinti įprastas Europos vaisių ir daržovių kultūras, o Lietuvoje greitai auginsime apelsinus?
/ „Scanpix“ nuotr.

Augintojai prie klimato pokyčių prisitaiko

Sovietiniais laikais apelsinai ir bananai buvo kuo tikriausia šventinė egzotika daugelyje šios Europos dalies šalių, tik klimatas čia visai niekuo dėtas“, – ironizuoja profesorė.

Kalbėdama apie tai, kaip klimato kaita keičia įprastų Europoje vaisių ir daržovių augimą, VDU Kauno botanikos sodo direktorė, Biochemijos ir biotechnologijų katedros profesorė Vida Mildažienė, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad laukinių augalų rūšys yra jautresnės klimato kaitai nei kultūrinės. Todėl mums įprastų vaisių ir daržovių galimybės išlikti tokiomis, kokias jas esame įpratę valgyti, biologiškai yra didesnės.

Mokslininkė ramina, kad įprastos vaisių ir daržovių kultūros Europoje greitu laiku tikrai niekur nedings. Be to, daržovių ir vaisių augintojams yra pakankamai daug galimybių tarp kultūrinių veislių pasirinkti tinkamas tam tikram klimatui, taip pat ir atsižvelgiant į kitimą. Jei kažkuris Europos regionas taptų nebetinkamas tam tikroms kultūroms, galėtume tiesiog auginti ir importuoti vaisius bei daržoves iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių.

Taip pat skaitykite: Ar pagrįstai bijome importuotų vaisių ir daržovių?

Nacionaliniai patiekalai – iš importuotų vaisių ir daržovių

Pasak V. Mildažienės, kai kurių mūsų protėviams įprastų daržovių dabar nebeauginame, nevartojame ir anksčiau įprastų žolinių augalų, tačiau visai ne dėl to, jog keičiasi klimatas.

Žemės ūkio produktų įvairovė priklauso ne tik nuo klimato pokyčių, bet ir nuo šių produktų pasiūlos, prieinamumo, importo galimybių. Dar daugiau – nestovi vietoje ir vartotojų įpročiai, vadinasi kartais anksčiau populiarias vietos kultūras keičia iš visos Europos atvežti aukštos kokybės vaisiai ir daržovės.

VDU Kauno botanikos sodo vadovė pasakoja, kad klimatas nekinta tokiais dideliais šuoliais kaip kartais teigiama. Pasak V. Mildažienės, kai kurių mūsų protėviams įprastų daržovių dabar nebeauginame, nevartojame ir anksčiau įprastų žolinių augalų, tačiau visai ne dėl to, jog keičiasi klimatas.

„Kai kurias kultūras iš kasdienio mūsų raciono tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje išstūmė daug skalsesnės ir maistingesnės rūšys. Istorikai ir etnobotanikai galėtų išvardyti, kokios daržovės kadaise sudarė lietuvių, kitų Europos kraštų racioną, tačiau vargu ar eilinis pilietis norės valgyti šias kultūras kasdien, kai parduotuvių lentynos pilnos gėrybių, kurių  protėviai anuomet nė nesapnavo“, – teigia ekspertė.

Fotolia nuotr./Brokoliai
Fotolia nuotr./Brokoliai

Šiuolaikiniame pasaulyje net ir „nacionaliniai patiekalai“ daugelio šalių yra gaminami iš protėviams anksčiau neregėtų daržovių bei vaisių. Neretai žmonėms svarbesnės yra maistingos produktų savybės, aukšta jų kokybė bei skonis, todėl vartotojai renkasi iš visos Europos atkeliaujantį vaisių bei daržovių asortimentą.

„Juk sovietiniais laikais apelsinai ir bananai buvo kuo tikriausia šventinė egzotika daugelyje šios Europos dalies šalių, tik klimatas čia visai niekuo dėtas“, – ironizuoja profesorė.

Taip pat skaitykite: Maistas pagal spalvą – geltona ir oranžinė

Standartai – maisto saugumui ir kokybei

Europos sąjunga griežtai reglamentuoja vaisių ir daržovių auginimą, saugojimą, gabenimą, pardavimą, taip užtikrindama itin aukštą kokybę ir saugumą.

„Vaisių ir daržovių kokybė ne mažai priklauso nuo konkrečių augintojų sąžiningumo. Šimtu procentu niekas neapsaugos, tačiau griežti standartai mažina kylančias rizikas“, – sako profesorė V. Mildažienė.

Viena svarbiausių ES institucijų, Europos Komisija, nuolat konsultuojasi su viso Europos žemyno mokslininkais, dirbančiais Europos maisto saugos tarnyboje.Būtent pagal mokslininkų rekomendacijas koreguojami reikalavimai augintojams, tiekėjams ir pardavėjams, iš kurių ES užauginti vaisiai ir daržovės pasiekia visų europiečių stalus.

Visos Europos vaisiams ir daržovėms – vienodi standartai

Lietuvoje vis dar paplitęs įsitikinimas, jog mūsų šalyje natūraliau nei užsienyje, nenaudojant pesticidų auginami ir vaisiai, ir daržovės. Vis dėl to įvairių cheminių priemonių naudojimas susijęs ne tiek su konkrečia šalimi, kiek su augintojo taikoma auginimo praktika.

ES ypač griežtai reglamentuoja vaisių ir daržovių auginimą, tame tarpe ir įvairių priemonių auginimo procese naudojimą, o atsakingos institucijos kontroliuoja, kad būtų laikomasi ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytų reikalavimų. Dėl šios priežasties abejoti visos ES vaisių ir daržovių kokybe ir sauga nėra pagrindo. 

ES finansuojama priemonė

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų