Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje veikia 16 meteorologijos stočių, kurios buvo įkurtos daugiau nei prieš 100 metų. 1830 m. Klaipėdoje buvo įkurta ilgiausiai iki šiol veikianti meteorologinė stotis. Tokios stotys fiksuoja kasmetinę šalies oro temperatūrą, kritulių kiekį ir kitas hidrologines bei orų prognozes.
Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, kasmet hidrometeorologijos specialybę įgyja daugiau nei 20 absolventų. 2014 m. 12 Vilniaus universiteto absolventų įgijo hidrometeorologo bakalauro laipsnį, 7 – magistro laipsnį (2013 m. – atitinkamai 24 ir 6 absolventai).
Oro temperatūra
2013 m. vidutinė oro temperatūra šalyje buvo 7,4 °C, t.y. 1,2 °C aukštesnė už standartinę klimato normą (SKN pagal 1961–1990 m. stebėjimus). Žemiausia vidutinė oro temperatūra buvo 2013 m. sausio mėn. (–6,5 °C), aukščiausia – liepos mėn. (18,1 °C). 2012–2013 m. žiema, palyginti su ankstesniais metais, buvo truputį šaltesnė nei įprastai, vidutinė oro temperatūra buvo –4,2 °C. Vasara buvo šiltesnė nei SKN ir vidutinė temperatūra siekė 17,9 °C (SKN – 16,1 °C).
2010 m. žiema buvo šalčiausia per pastarąjį dešimtmetį. Vidutinė oro temperatūra 2010 m. žiemą buvo –5,6 °C. Ypač šaltas buvo sausis (–10,3 °C, t.y. 5,2 °C šaltesnis nei įprasta). Tačiau tų pačių metų vasara buvo karščiausia per pastarąjį dešimtmetį. Vidutinė oro temperatūra siekė 18,9 °C, t.y. 2,8 °C aukštesnė nei SKN.
2013 m. sausio mėn. didžiausia neigiama vidutinė oro temperatūra buvo Utenoje (–7,3 °C), Biržuose ir Vilniuje (po –7 °C). Tų pačių metų liepos mėn. didžiausia teigiama vidutinė oro temperatūra užfiksuota Kaune (18,6 °C), Biržuose (18,5 °C) ir Šiauliuose (18,4 °C).
Krituliai
2013 m. iškrito apie 673 mm kritulių, palyginti su 2012 m., jų iškrito 128 mm mažiau. Lietingiausi metų mėnesiai buvo liepa ir rugsėjis. Įprastai mažiausias kritulių kiekis iškrenta vasario mėn. (kasmet vidutiniškai apie 30 mm kritulių), tačiau 2012 ir 2013 m. sausiausias metų mėnuo buvo kovas.
2013 m. kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje pasiskirstė labai nevienodai (nuo 526 mm iki 948 mm). Daugiausia kritulių užfiksuota Laukuvoje ir Kaune (726 mm ir 700 mm), mažiausiai – Biržuose (553 mm).
2010 m. iškrito daugiausia kritulių visoje Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį, vidutiniškai apie 860 mm. Daugiausia kritulių tais metais užfiksuota Klaipėdoje ir Vilniuje (966 mm ir 958 mm), tai 200 mm daugiau nei SKN. Tokį didelį jų kiekį lėmė itin karšta vasara, tropinės kaitros susidūrimai su vidutinių platumų oro masėmis.
Ilgiausiai saulė šviečia gegužės, birželio ir liepos mėn. (atitinkamai 243, 250 ir 242 val. per metus). 2013 m. labiausiai saulė džiugino gegužės mėn. – 298 val.
Lietuvoje vidutiniškai per metus būna 41–105 rūko dienos. Daugiausia jų pasitaiko Žemaičių aukštumoje, o mažiausiai Rytų Lietuvoje. Didžiojoje Lietuvos dalyje rečiausiai rūkai susidaro gegužės–liepos mėn., o dažniausiai spalį–gruodį. Pajūryje rūkai dažniausi pavasario pradžioje.
Klimatas Lietuvoje per praėjusį šimtmetį šiek tiek pakito. Oro temperatūra padidėjo 0,7–0,9 °C. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos skelbiamose prognozėse sakoma, kad vidutinė maksimali ir minimali oro temperatūra Lietuvoje augs. Didžiausi pokyčiai numatomi šaltuoju metų laiku. Vis dažniau pasitaikys karščio bangų. Labiausiai karštų dienų skaičius išaugs liepą. Vilniuje vidutinė maksimali ir vidutinė minimali oro temperatūra iki 2100 m. gali pakilti 4 °C, o atskirais mėnesiais – 7 °C.
Šiemet kovo 1-oji nebuvo šilta ir maloni, todėl manoma, jog pavasaris gali būti ilgas, o vasara nekaršta ir be kritulių.
Senolių pastebėjimais, prognozuoti orus galima stebint gamtoje vykstančius reiškinius. Šiemet kovo 1-oji nebuvo šilta ir maloni, todėl manoma, jog pavasaris gali būti ilgas, o vasara nekaršta ir be kritulių.
Informaciniame pranešime naudoti Lietuvos statistikos departamento, Švietimo informacinių technologijų centro ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos statistiniai duomenys ir informacija.
