Šį savaitgalį galite sutikti Dovydą Klaipėdoje vykstančiame antrajame tatuiruočių festivalyje „Memel Tattoo Convention“. Jaunas vaikinas nedaro tatuiruočių, tačiau piešia ir pagal jo piešinius jau yra padaryta keletas tatuiruočių. Klaipėdoje jis taip pat tikisi parduoti kiek įmanoma daugiau piešinių. Be to, norėtų užmegzti kontaktų su tatuiruočių meistrais ir jų klientais bei turėti galimybę nuolat piešti tatuiruočių eskizus, vadinamus „skečus“.
Galimybę dalyvauti tarptautiniame tatuiruočių renginyje, į kurį suvažiavo daugiau nei šimtas gerai žinomų tatuiruočių meistrų iš viso pasaulio, Dovydui dovanojo „Memel Tattoo Convention“ organizatoriai. Jie apmokėjo Dovydo kelionę, surado nakvynės vietą ir visomis jėgomis stengiasi paskatinti renginio dalyvius bei svečius atkreipti dėmesį į talentingą, bet sunkiai besiverčiantį vaikiną bei suteikti jam progą parduoti savo darbus.
„Jo istoriją aš sužinojau iš žiniasklaidos. Paskaičiau ir ji mane stipriai palietė. Vaikinas tikrai talentingas, tik gyvenimo nelepinamas – gyvena vienas bendrabutyje, atskirai nuo tėvų, sunkiai verčiasi, turi ir sveikatos problemų. Norėjome jam padėti, todėl pakvietėme atvažiuoti į festivalį. Tikimės, kad kažkas atkreips į jį dėmesį ir nupirks piešinių“, – pasakojo vienas iš „Memel Tattoo Convention“ rengėjų Aurimas Mockus.
Tikslas – tvirtai stovėti ant savo kojų
Dovydo istorija iš pirmo žvilgsnio atrodo liūdna. Nuo vaikystės piešiantis vaikinas šiuo metu gyvena praktiškai vien remiamas geraširdžių žmonių, kuriuos vardindamas nepamiršta padėkoti: vieni finansavo jo kelionę pas medikus į Vilnių, kiti paskolino pinigų, kai reikėjo susimokėti už bendrabučio Šiauliuose nuomą.
Jo artimieji gyvena Alytuje. Paklaustas, kodėl yra ne su jais, jei neturi pajamų savarankiškam gyvenimui, Dovydas pradeda pasakoti mamos gyvenimo peripetijas:
„Kaip čia pasakyti... Mano mama gyvena su patėviu ir močiute. Turi mažą vaiką. Aš tuo džiaugiuosi. Dar yra vyresnis mano brolis, kuris gyvena atskirai, kuria savo gyvenimą“.
Tačiau tiesaus atsakymo, dėl ko neturėdamas darbo ir santaupų savarankiškam gyvenimui išėjo gyventi atskirai nuo šeimos, iš Dovydo neišgirdome. „Nenoriu apie tai kalbėti. Tiesiog taip atsitiko“, – tarstelėjo ir iš karto pridūrė: „Kabinuosi į gyvenimą su piešimu. Stengiuosi piešti tai, kas man patinka ir kas man malonu“.
Kiek save prisimenu, visada piešiau, sako vaikinas. Dailės mokyklos jis nelankė, todėl save vadina savamoksliu. Tačiau piešimas ir fotografija – du dalykai, kurie teikia jam didžiulę laimę ir skatina nenuleisti rankų net ir sunkiausiais momentais.
O jų netrūko nuo ankstyvos vaikystės. Tada Dovydas susirgo – Kauno klinikose jam nustatyta širdies yda. Vėliau prasidėjo problemos su sąnariais – vos 20 metų sulaukęs vaikinas serga reumatu.
Tačiau skųstis jis nemėgsta. Kur kas plačiau pasakoja apie piešinius. „Būna, paskambina kažkas ir paprašo nupiešti. Padarau. Du mano piešiniai iškeliavo į Angliją. Radviliškyje buvo paroda. Buvo variantų ir kad aš nuėjau į tatuiruočių saloną ir pasiūliau savo eskizus. Užsirašė mano kontaktus. Bet dar nepaskambino. Aš tiesiog laukiu tos dienos, kol pakvies“, – pozityviai į ateitį žvelgia šiaulietis.
Kol kas Dovydas dar niekada nėra gavęs atlygio už savo piešinius. „Tiesiog pasako ačiū“, – į klausimą, ar už piešinius jam sumoka, atsakė vaikinas. Tačiau situacijos nedramatizuoja: „Gyvenimas man dar priešakyje. Tiesiog judu į priekį. Kabinuosi. Reikia suktis“, – kalbėjo Dovydas.
Pastebėjus, kad atrodo labai jaunas, vaikinas droviai prasitaria, kad norėtų susirasti draugę, tik kol kas to padaryti nepavyko.
„Faina būtų turėti. Pats malonumas, kai tu išeini pasivaikščioti (su drauge – aut. past.). O dabar sėdi vienas tarp keturių sienų. Būna tokių momentų, kad su savim šnekuosi. Pagyventumėt mano gyvenimą, pamatytumėt“, – susijaudinęs kalbėjo likimo nelepinamas šiaulietis.
Jis prasitaria: jei ne geradariai, paremiantys ir pinigais, ir įvairiomis paslaugomis, gyvenimas būtų neįmanomas. Ligotas vaikinas negauna jokių pašalpų, tad sukasi kaip išeina. Štai netrukus jis žada persikelti gyventi į Kauną, kur gyvens pas pažįstamus „ant kambario“ ir dirbs sandėlio darbuotoju.
Dovydas sutinka, kad tai tikrai nėra jo svajonių darbas. Vis dėlto tikisi, kad tai bus tik laikina stotelė į geresnį gyvenimą. Gyvenimą, kuriame užsidirbti pavyks iš savo didžiausios aistros – piešimo.
„Viskas, ko man reikia, kad pirktų piešinius“, – ne kartą kalbėdamas pakartojo Dovydas. Norėdami padėti jam pasiekti savo tikslus, kviečiame susisiekti su talentingu vaikinu ir peržiūrėti jo darbus – gal kažkas patiks kaip būsimos tatuiruotės eskizas arba tiesiog kaip piešinys ir nusipirksite. Susisiekti su Dovydu patogiausia per feisbuką.
Na, o tie, kas planuojate užsukti į šį savaitgalį Klaipėdoje vykstantį tatuiruočių festivalį, Dovydą rasite pirmajame aukšte.
