Tokį sprendimą pernai birželio 24 buvo priėmęs ir Vilniaus apygardos teismas. Teismas tuomet nustatė, kad velionis dailininkas paveikslus padovanojo valstybei ir jo valiai neprieštarauja tai, kad paveikslai būtų saugomi Lietuvos dailės muziejuje. Paveikslai, civilinės bylos duomenimis, po to, kai K.Žoromskis juos padovanojo, buvo vėl perduoti jam, tačiau tik laikinai eksponuoti pagal panaudos sutartį. Ši sutartis nutraukta 2008-aisiais po menininko mirties, tačiau jų K.Miklaševičiūtė – Žoromskienė dailės kūrinių negrąžino.
Teismai konstatavo, kad nors turtinės teisės į paveikslus ir priklauso valstybei, autorinės teisės dailininko testamentu lieka našlei.
Tai, kad pusketvirto šimto paveikslų kolekcija yra padovanota valstybei ir teisėtai jai priklauso, 2012-aisiais galutinai yra nusprendęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teismai konstatavo, kad nors turtinės teisės į paveikslus ir priklauso valstybei, autorinės teisės dailininko testamentu lieka našlei.
K.Miklaševičiūtė – Žoromskienė skunde nurodė ne siekianti susigrąžinti paveikslus, o tik nesutinkanti su Lietuvos dailės muziejaus veiksmais apriboti jos teises eksponuoti kūrinius K.Žoromskio muziejuje. Tačiau teismas nurodė, kad norint paveikslus eksponuoti, ji turinti gauti paveikslo savininkų, tai yra Lietuvos dailės muziejaus, sutikimą.
Gailėjosi padovanojęs valstybei
Pati K.Miklaševičiūtė – Žoromskienė BNS sakė, kad Apeliacinio teismo sprendimas bus skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
„Skųsime teismui, nes tai yra nesąžininga – yra ekspozicija, ji lankoma, ji reprezentuoja Lietuvą. Čia daug lankosi svečių iš užsienio, ateina žmonės, reziduojantys užsienio šalių diplomatai, vyksta paskaitos studentams. Aš dirbu faktiškai be jokio atlyginimo. O valstybė gavo šitą kolekciją iš K.Žoromskio nemokamai, niekas nieko nemokėjo. Labai sunkiai gyvenome, kad atsirastų muziejus – K.Žoromskis to ir atvyko iš Niujorko, nes jam buvo pažadėta, kad čia bus jo studija, galerija, muziejus“, – argumentus dėstė menininko našlė.
„K.Žoromskis patikėjo saugoti paveikslus Dailės muziejui, o muziejus juos prisiėmė kaip savo nuosavybę. Ir mano autorinės teisės man leidžia eksponuoti – čia ir saugu, ir prižiūrima. O Dailės muziejus viso labo tik tris paveikslus eksponuoja“, – piktinosi moteris.
Jos tikinimu, dailininkas gailėjosi padovanojęs paveikslus valstybei ir juos testamentu paliko jai, kad kūriniai liktų jo muziejuje.
J.Leikauskas: turi tik teisę rodyti nkomerciniais tikslais
Advokatas Jonas Leikauskas BNS patvirtino, kad skundas Aukščiausiajam Teismui bus pateiktas per tris mėnesius. Jis taip pat sakė, jog K.Miklaševičiūtei – Žoromskienei priklausančios autorinės kūrinių teisės neleidžia Lietuvos dailės muziejui spręsti dėl paveikslų likimo, o tik suteikia teisę „rodyti paveikslus pas save ir tik nekomerciniais tikslais“.
Teisininkas BNS tvirtino, kad visi dailininko dovanotų paveikslų buvo įvertinti dar K.Žoromskiui esant gyvam ir jų vertė tuo metu esą siekė apie 86 mln. litų (24,9 mln. eurų). Nauji vertinimai nebuvo atlikti.
Našlės ketinimus vertina kaip savireklamą
Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys BNS sakė, kad paveikslai bus ne tik saugomi, bet ir eksponuojami. Anot jo, muziejus 2013-aisiais Vilniuje ir Kaune buvo surengęs kelias menininko darbų parodas jo gimimo 100-ąsias metines paminėti, tai žada daryti ir toliau.
„Jau buvo aštuoni ar devyni procesai, ir juos visus (našlė) „prapylė“. Tad ir dabar nieko nelaimės. Bet kodėl jie tai daro, nežinau – turbūt savireklamai“, – dailininko našlės ketinimus įvertino R.Budrys.
Vertino meno kritikai
K.Žoromskis gimė 1913 metais, studijavo Kauno meno mokykloje, 1942 metais baigė Vilniaus dailės akademiją. Per karą jis išvyko į Austriją, kur 1945 metais baigė Vienos dailės akademiją, studijavo Romoje. Nuo 1943-iųjų K.Žoromskis gyveno ir kūrė priverstinėje emigracijoje, dirbo kūrybinį ir pedagoginį darbą Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kolumbijoje, nuo 1950-ųjų – Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1986 metais dailininkas grįžo į Lietuvą.
Dailininkas žymiausias parodas surengė Niujorke, Madride, Paryžiuje, apie menininko ankstyvuosius impresionistinius natiurmortus ir peizažus bei vėlesnius kūrinius rašė prestižiniai Madrido, Bogotos, Niujorko, Paryžiaus leidiniai.
Dailininkas žymiausias parodas surengė Niujorke, Madride, Paryžiuje, apie menininko ankstyvuosius impresionistinius natiurmortus ir peizažus bei vėlesnius kūrinius rašė prestižiniai Madrido, Bogotos, Niujorko, Paryžiaus leidiniai. Kritikai atkreipė dėmesį į kūrinių kompozicijos originalumą, meninės formos išraiškingumą ir virtuozišką tapybos techniką.
K.Žoromskis mirė 2004-aisiais Vilniuje.
Iš viso K.Žoromskis valstybei yra padovanojęs 363 paveikslus, didžioji jų dalis šiuo metu saugoma Vilniaus dailės muziejaus saugyklose.
