Tyrimo, kuriame dalyvavo 2222 respondentai iš visų Baltijos šalių, duomenys atskleidė, kad net 61 proc. lietuvių yra susirūpinę, kaip jų elgesys veikia aplinką.
Jauni ir vyresni lietuviai rūpinasi poveikiu aplinkai beveik dvigubai labiau nei to paties amžiaus latviai ir estai. Latvijoje ir Estijoje aplinka rūpi tik 39 proc. respondentų.
Išsiskyrė iš kaimynių
Rūšiavimo srityje šiuo metu galima matyti pažangą – Lietuvoje atliekas rūšiuoja apie 70 – 80 proc. gyventojų, kai tuo tarpu prieš penkerius metus tai darė apie 50 proc.
„Visų pirma, vyrauja supratimas, kad jeigu rūšiuoju atliekas – saugau gamtą. Rūšiavimo srityje šiuo metu galima matyti pažangą – Lietuvoje atliekas rūšiuoja apie 70 – 80 proc. gyventojų, kai tuo tarpu prieš penkerius metus tai darė apie 50 proc. Negana to, tuomet žmones reikėjo mokyti, kaip tai daryti, o dabar rūšiavimas jau tampa įpročiu.
Kalbant apie vartojimą, draugiškumą aplinkai žmonės suvokia kaip ekologiškų maisto produktų vartojimą. Tačiau tradiciniame lietuvio maisto krepšelyje ekologiški produktai sudaro tik 5 – 10 proc. raciono. Taigi, žmogus vertina save kaip atsakingą vartotoją tuomet, kai gauna šiuos du „pliusiukus“ – nusipirkau ekologiškų produktų ir surūšiavau atliekas.
Bet iš tiesų, visai tai – tik labai maža dalis. Reikėtų nepamiršti, kad labai svarbi ne tik pačių vartotojų, bet ir įmonių socialinė atsakomybė. Šioje srityje dar reikėtų labai stipriai tobulėti“, – teigė aplinkosaugos ekspertas Artūras Nečejauskas.
„Living Smart“ tyrimas taip pat atskleidė, jog dauguma lietuvių – 75 proc. – namuose kasdien taupo energiją. Tuo tarpu tik du trečdaliai ekonomiškai aktyvių žmonių pasižymi energijos taupymo įpročiais Latvijoje ir Estijoje.
Skatina ir taupumas
Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kas lietuvius motyvuoja taupyti energiją. Tyrimo duomenimis, 40 proc. žmonių Lietuvoje taupo energiją, norėdami sumažinti poveikį aplinkai. Tuo tarpu Latvijoje taupydami energiją apie poveikį aplinkai galvoja tik 29 proc. apklaustųjų. Daugelis žmonių Lietuvoje yra ne tik ekologiškai atsakingi, bet ir apskaičiuojantys – net 56 proc. apklaustųjų energiją taupo, siekdami sumažinti mėnesines sąskaitas.
„Tokie tyrimo rezultatai yra visiškai suprantami – žmonės visuomet turi suvokti naudą. Kai žmonės mato naudą, tuomet ir deda pastangas. O energijos taupymas pirmiausia susijęs su ekonomine nauda. Natūralu, kad kiekvienas namų ūkis siekia sutaupyti. Tik po to seka aplinkosauginis aspektas, dvigubos naudos suvokimas – ir sumažinau energijos suvartojimą ir saugau gamtą“, – teigė A. Nečejauskas.
„Samsung” indeksas „Living Smart” sukurtas bendradarbiaujant su rinkos tyrimų kompanija „GfK Custom Research Baltic“. Baltijos šalyse atlikto tyrimo metu apklausti beveik 2 222 respondentai. Tyrimas elektroninėje erdvėje atliktas spalio mėnesį.
