Jauniausieji visada motinų yra vertinami kaip „tie, mažieji“. Mokslininkus vis dėlto nustebino, kad taip vertinamas net ir vaikų ūkis. Pasirodo, motinos mano, kad jų jauniausieji vaikai yra net 7,5 cm žemesni, negu yra iš tikrųjų.
Tokios išvados daromos atlikus tyrimą su 70 australių. Moterų buvo prašoma ant sienos brūkšniu pažymėti vietą, kokio ūgio yra jų vaikai. Jeigu buvo prašoma pažymėti vyresniųjų vaikų ūgį ar kokių nors buityje naudojamų daiktų aukštį, motinos tai darė tiksliai. Tačiau savo jauniausiuosius arba vienturčius vaikus motinos vaizdavo gerokai žemesnius, negu jie yra iš tikrųjų.
Kitame tyrime, kuriame apklaustos 747 motinos, du trečdaliai moterų teigė, kad gimus jaunesniam vaikui vyresnieji jų akyse imdavo itin sparčiai augti.
Mokslininkai iš vieno Melburno universiteto mano, kad tokia iliuzija kyla dėl prisitaikymo prie evoliucijos – galvodami apie vienintelį ar jauniausią vaiką kaip apie nuolat mažą, skiriame jam daugiau dėmesio ir juo labiau rūpinamės.
Tai galėjo ateiti iš tų ne itin senų laikų, kai bet kokia bakterija ar virusas neretai tapdavo vaiko mirties priežastimi. Todėl šeimose augdavo daug vaikų, o namai būdavo pilni seserų, brolių, pusseserių ir pusbrolių, tad neišvengta ir to, kad jauniausieji, o tuo pačiu ir silpniausieji, būdavo nuolat skriaudžiami.
Panašiai kaip vyriausieji vaikai paprastai turi gausesnes šeimas, jaunėliai pradeda anksčiau kalbėti, yra inteligentiškesni ir daugiau pasiekia gyvenime.
Bet ar toks santykis nenulemia to, kad iš šių vaikų užauga egocentrikai? Mitai apie savimylas vienturčius ar išlepintus jaunėlius labai gajūs. Tačiau mokslininkai tvirtina, kad tai tik mitai.
Nors tokių mitų gyvavimą palaikė ne vienas žymus psichologas ir psichoanalitikas, nuo aštuntojo praėjusio amžiaus dešimtmečio atliekami tyrimai tokius stereotipus griauna. Pasirodo, vienturčiai ar jaunėliai yra tokie pat vaikai, kaip visi. Tiriant jų charakterius, socializacijos lygį, pasiekimus paaiškėjo, kad jie nėra kitokie, nei vaikai, augantys gausesnėse šeimose.
Tiesa, šiokių tokių skirtumų rasta: panašiai kaip vyriausieji vaikai paprastai turi gausesnes šeimas, jaunėliai pradeda anksčiau kalbėti, yra inteligentiškesni ir daugiau pasiekia gyvenime.
Tačiau jokie duomenys nerodo, kad jaunėliai galėtų būti vienišesni, savimylos ar neprisitaikantys gyvenime. Tad gal motinos paprasčiausiai turi teisę į savo vienintelius ar jauniausiuosius vaikus žiūrėti kaip į „mažiukus“?
