„Femen“ lyderė 26 metų Hana Hucol sakė, kad jos judėjimui priklauso apie 300 narių, daugiausiai studenčių, pasiruošusių nusimesti drabužius ginant Ukrainos moterų teises.
Tačiau H.Hucol pabrėžė, kad jos organizacija plečia veiklą ir nebus būti įbauginta stiprėjančio policijos priešiškumo.
„Šiemet planuojame surengti daugiau protestų“, – judėjimo lyderė sakė naujienų agentūra „Reuters“.
„Femen“ aktyvistės praėjusį mėnesį tapo nedidelio diplomatinio skandalo kaltininkėmis, kai į Ukrainą atvykus Rusijos premjerui Vladimirui Putinui apnuogino savo krūtines ir išsakė užgaulių replikų apie kaimyninės šalies lyderio asmeninį gyvenimą.
Anksčiau šį mėnesį dvi pusnuogės „Femen“ aktyvistės sutrikdė vieną Irano parodą, protestuodamos prieš šiitiškos respublikos sprendimą įkalinti vieną moterį dėl svetimavimo ir ryšių su vienu nužudymu.
Ukrainos pareigūnai anksčiau tik šaipydavosi iš „Femen“ akcijų, vadindami jas provokuojančiu, tačiau nepavojingu išdykavimu, tačiau daugelis jų prarado kantrybę po demonstracijos prieš V.Putiną, paveikusią jautrius ryšius su galinga kaimynine šalimi.
Organizacijos vadovė sakė, kad lėšų šiai veiklai gaunama iš verslininkų ir pramogų pasaulio lyderių, palaikančių judėjimo tikslus.„Policija dabar tampa agresyvesnė. Tačiau tai bent jau rodo, kad mes vertinamos rimtai“, – H.Hucol sakė „Reuters“, duodama interviu vienoje kavinėje Kijevo centre.
Ukrainos moterų problemos
2008 metais Kijevo studenčių įkurtas judėjimas „Femen“ teigia, kad jos pagrindiniai tikslai – pagerinti moterų padėtį vyrų dominuojamoje postkomunistinėje Ukrainos visuomenėje.
„Norime parodyti, kad moterys mūsų visuomenės atlieka žeminamą vaidmenį. Galvojama, kad jų vieta virtuvėje arba lovoje“, – sakė 22 metų ekonomikos studentė Aleksandra Ševčenko, reguliariai dalyvaujanti pusnuogių aktyvisčių protestuose.
Vieni iš pagrindinių „Femen“ kritikos taikinių – sekso turizmas ir į Ukrainą atvykstantys užsieniečiai verslininkai, „maitinantys“ šalies sekso pramonę.
Ši organizacija tai pat protestavo prieš seksualinį priekabiavimą prie studenčių aukštosiose mokyklose ir smerkė tarptautinius grožio konkursus, tokius kaip „Mis Visata“.
Sunku patikėti, tačiau „Femen“ protestų taikiniu tapo net santūrus žilaplaukis Ukrainos premjeras Mykola Azarovas, kai jis suformavo vyriausybę, kurią sudaro vien politikai vyrai.
Tačiau „Femen“ taip pat nėra klasikinis judėjimas už moterų teises.
Kalbantis su aktyvistėmis, jos nesugebėjo šalyje įvardyti jokių pavyzdžių, kuriais vertėtų vadovautis. Netgi vieną iš labiausiai žinomų Ukrainos moterų – buvusią premjerę Juliją Tymošenko – jos laiko tik dar viena aktore tvankioje šalies politinėje scenoje.
Kita vertus, pabrėžtinai seksualūs „Femen“ protestai, per kuriuos merginos apnuogina krūtines, provokuojančiai elgiasi ir skanduoja ant nepadorumo ribos balansuojančius šūkius, kelia klausimų, ar aktyvistės nesumenkina savo judėjimo vertybių.
Tačiau jos pačios neįžvelgia jokių prieštaravimų.
„Pradėjome būdamos apsirengę, tačiau suvokėme, kad niekas nekreipia dėmesio. Man labai patinka, kad nusimetame drabužius. Tai padeda atkreipti dėmesį į mūsų pažiūras“, – aiškino A.Ševčenko.
„Viskas, ką turime – tai mūsų kūnai. Mes to nesigėdijame“, – sakė žurnalistiką studijuojanti 20-metė Ina.
Pasak H.Hucol, „Femen“ protestuose dalyvauja apie 300 merginų, tačiau internetu ir elektroniniu paštu ryšys palaikomas su maždaug 25 tūkst. šio judėjimo šalininkų.
Organizacijos vadovė sakė, kad lėšų šiai veiklai gaunama iš verslininkų ir pramogų pasaulio lyderių, palaikančių judėjimo tikslus.
Besiplečianti veikla
Viskas, ką turime – tai mūsų kūnai. Mes to nesigėdijame, – sakė žurnalistiką studijuojanti 20-metė Ina.Pirmieji apsinuoginusių „Femen“ aktyvisčių protestai buvo surengti praeitų metų viduryje, o jų taikiniais tapo sekso pramonė, prostitucija ir pornografijos plitimas internete.
Šių metų pradžioje judėjimas išplėtė savo programą: „Femen“ aktyvistės, protestavusios dėl klastojimo per prezidento rinkimus, apsinuogino balsavimo kabinoje, kai į rinkimų apylinkę atvyko būsimasis jų nugalėtojas Viktoras Janukovyčius.
Vėliau Kijeve buvo surengta dar apie 30 protestų, iš jų vienas – prie vyriausybės pastato.
Daugelis šių demonstracijų vyko labai trumpai: merginos apsinuogindavo, skubiai sušukdavo kokį nors šūkį, o teisėsaugos pareigūnai galvotrūkčiais puldavo vaikyti aktyvisčių.
Tuo tarpu per V.Putino vizitą spalio pabaigoje šešios „Femen“ aktyvistės apnuogino krūtines prie Sovietų Sąjungos įkūrėjo Vladimiro Lenino paminklo ir skandavo šūkius, turinčius seksualinį atspalvį, ragindamos Rusijos lyderį patraukti rankas nuo Ukrainos.
Vienas iš tų šūkių buvo „Ukraina – ne Alina!“ – akivaizdi užuomina į žiniasklaidos pranešimus apie numanomus romantiškus V.Putino ryšius su olimpine gimnaste Alina Kabajeva.
Kaip sakė H.Hucol, protestas prieš V.Putiną akivaizdžiai suerzino valdžią, o milicija apklausė daugelį jo dalyvių.
„Femen“ turi nedaug šalininkų, kurių pagrindą sudaro jaunimas, o judėjimo ištekliai menki, todėl mažai tikėtina, kad šis judėjimas išaugs į didesnio masto politinę organizaciją.
Tačiau šalyje, kurioje politika vertinama itin ciniškai, „Femen“ yra vienas iš nedaugelio nuolat protestus gatvėse organizuojančių judėjimų.
Paklausta, ar „Femen“ turi kokią nors politinę programą ateičiai, H.Hucol atsakė: „Turime kai kokių idėjų, kai kurių planų. Mes su jais dirbame“.
