Pokalbio metu, kūno kultūros mokytoja dirbanti S.Musvydienė pasidalijo savo patirtimi gydantis traumas ir papasakojo apie būdus, kurie gali padėti ilgai išlikti sveikam ir neturėti judėjimo problemų.
– Praeityje buvote profesionali sportininkė. Dabar esate kūno kultūros mokytoja. Ar dar aktyviai sportuojate?
– Aktyviai sportavau iki 45 metų, žaidžiau tinklinį. Taip pat vedžiau intensyvias aerobikos treniruotes moterims. Ir maždaug nuo 45 metų pradėjau jausti sąnarių skausmo ir sąnarių nepaslankumo požymius. Kai žaisdavau tinklinį, atsirasdavo skausmas petyje ir nugaroje. Ir žinokit natūraliai išėjau iš to intensyvaus sporto į mažiau aktyvias sporto šakas.
Anksčiau bėgiodavau, tačiau man nustatė kelio artritą. Pradėjau daugiau domėtis sąnarių uždegimais ir perskaičiau, kad virškrūvis sąnariams kenkia ir toliau gali laukti tik chirurginis gydymas. Tad nustojau bėgioti ir pradėjau vaikščioti, minti dviratį.
– O kas jums yra vaikščiojimas? Fizinė veikla, meditacija ar kažkas daugiau?
– Man vaikščiojimas yra pramoga. Gyvenu mažam miestelyje, kur nėra masinių sporto renginių. Kalbant apie mano dukros organizuojamas Proenzi ArthtroStop „Ėjimo varžybas“, nuvažiavus į didmiesčius ir pamačius kaip žmonės moka leisti šeštadienius ir laisvalaikį su šeimomis, gyvūnais, ypač su vaikučiais, kai grįžtu atgal į Pagėgius, visąlaik sakau, kad esu euforijoj. Euforijoj, kad tai kažkur vyksta ir norisi tą veiklą perkelti į mažesnius miestelius. Todėl savo ruožtu rašau projektus ėjimo, dviračių žygiams ir kitiems sporto renginiams.
Ėjimas man yra ne tik geras laiko praleidimas, kartais reikia neužmiršti ir tempo, įveikti užsibrėžtą atstumą. Bet nebūtina varžytis su kitais. Kada žmogus varžosi, atsiranda įtampa, o kada žmonės ateina į sporto šventę, į ėjimą, jie tiesiog gyvena.
– Ar pavyko sudalyvauti visose dukros organizuotose Proenzi ArthroStop ėjimo varžybose?
– Didžiuojamės, jog jau turime keturis medalius, buvome du kartus Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose. Dabar važiuosime į Anykščius.
Man didžiausia pramoga yra eiti su vyru, su anūkais ir bendrauti. Kadangi Pagėgiai toli nuo Vilniaus, tai susitinkam ne taip dažnai kaip norėtųsi. Kai tu eini, ne tik natūraliai grožiesi gamta ir vietovėmis. Mane žavi bendravimas ir stebėjimas kitų žmonių. Kaip jie šneka, kaip kalba jaunimas, kaip kalba senjorai. Puikus dalykas yra tai, kad įtraukti įvairaus amžiaus žmonės. Ir žinoma, labai puiku, kad tai yra nemokami renginiai.
– Kalbant apie jaunimą, esate kūno kultūros mokytoja – metodininkė Pagėgiuose. Ar noriai vaikai lanko kūno kultūros pamokas, ar nori papildomai sportuoti?
– Manau, kad visus, kurie atvyktų į Pagėgius, nustebintų sporto infrastruktūra. Mūsų miestelis turi senovinį miesto stadioną miške. Antras stadionas – gimnazijos. Tai šiuolaikinis stadionas. Netoli autobusų stoties turime futbolo aikštę su sintetine danga, taip pat yra krepšinio aikštelė bei aikštelė pritaikyta riedutininkams. Šiemet, šalia kultūros centro buvo atidaryta aikštelė vaikams, įrengti treniruokliai suaugusiems. Nuo šio rugsėjo su vaikais bėgame iki tos aikštelės ir vedame ten pamokas. Aš matau, kaip vaikams patinka netradicinis sportavimas. Kalbant apie senjorus, jie būtent eina iki tos aikštelės ir atlieka joje pratimus. Smagu, kad Pagėgiai juda.
– Kaip rūpinatės savo sveikata, raumenimis, sąnariais, baigusi profesionalės karjerą? Ką galėtumėte patarti kitiems, kurie turi sąnarių problemų?
– Nuo 35-erių pradėjau domėtis, skaityti literatūrą, klausytis kitų žmonių patarimų apie sveikatą. 45-erių išnagrinėjau savo kūną ir pradėjau jausti ko jam reikia. Mano patarimas kitiems žmonėms būtų: „Neklausykit, jei jums sako, kad būtinai reikia daryti vienaip ar kitaip, ypač, jeigu sako, kad reikia bėgti, jei skauda“. Ne, kaip tik reikia sumažinti fizinį aktyvumą, kai kūnas siunčia jums aiškų signalą – skausmą.
Kai pajudėjus skaudą petį ar kelius, reikia kreiptis į gydytoją, kuris galėtų nustatyti diagnozę, nes tai jau ligos pradžia. Prieš 15 metų, dėl kelio ir klubo sąnarių skausmo, Vlada man patarė kreiptis į olimpinės rinktinės gydytoją, kuris dirbo su jaunais, geriausių rezultatų siekiančiais sportininkais. Man jis patarė ir toliau rūpintis krūviu sąnariams, tik kitokiu negu iki tol. Jis patarė nuolatos mąstyti kaip atlieku pratimą. Pavyzdžiui, jeigu pritūpiant skauda kelį, reikia bandyti kitaip statyti kojas, kitaip pritūpti, ieškokite patogios padėties, kuri nekelia skausmo.
Efektyviausia pagalba sąnariams yra kūnui pritaikytas judesys. Taigi reikia ieškoti būdų, metodų ar veiklos, kuri būtų tinkama kūnui. Bet kartais profilaktikai to nepakanka. O jeigu yra ūminis skausmas, reikia vartoti vaistus, tepalus ar maisto papildus.
Kitas dalykas, ką Vlada patarė, tai pabandyti Proenzi ArthroStop tabletes. Pirmąjį kursą ji man padovanojo. Iš pradžių labai abejojau šitų tablečių veiksmingumu. Pradėjau vartoti, tik tam kad vartoti ir tik dėl Vlados, nors ir jai sakiau, kad tos tabletės nepadės. Vartojau jas 2 mėnesius, o po to nebevartojau 4 mėnesius ir iškart pajutau, kad man jų trūksta. Tada jau pati nuėjau iki vaistinės ir nusipirkau.
Proenzi ArthroStop ėjimo varžybos jau šį šeštadienį Anykščiuose. Nemokama registracija – čia.
