LRT RADIJO klausytojas Virgilijus domisi, kada bus atsisakyta nutraukti karšto vandens tiekimą daugiabučių gyventojams 4–7 dienoms dėl neva vykdomų sistemos testavimo darbų.
Neįsivaizduoju nė vieno vakarų Europos miesto, kur vyktų tokie dalykai. Manau, metas keisti požiūrį į įsigaliojusią ydingą praktiką.
„Ar ši sovietinė sistema dar yra būtina? Ar įmonė galėtų sistemas testuoti operatyviau? Neįsivaizduoju nė vieno vakarų Europos miesto, kur vyktų tokie dalykai. Manau, metas keisti požiūrį į įsigaliojusią ydingą praktiką“, – įsitikinęs klausytojas.
Bendrovės „Kauno energija“ atstovas sako, kad hidrauliniai bandymai kasmet vykdomi siekiant nustatyti problemines tinklo vietas ir jas sutvarkyti.
„Jie vykdomi tam, kad problemų, trūkių ar avarijų neiškiltų žiemos metu. Įsivaizduokime, kas atsitiktų, jeigu kokia nors magistralinė šilumos tiekimo trasa trūktų sausio mėnesį, kai už lango yra minus 20. Manau, pasekmės būtų daug blogesnės, nei keletui dienų neturėti karšto vandens vasaros metu“, – kalba Ū.Staselka.
„Kauno energijos“ atstovas nenori sutikti su pastaba, kad minėti bandymai vyksta ilgai. „Mūsų tinklo valdymo tarnybos specialistų įdiegta 49 atskirų zonų sistema leido sutrumpinti karšto vandens atjungimą iki dviejų dienų. Kartais hidrauliniai bandymai atliekami ir per vieną dieną ir žmonės jų apskritai nepajunta, nes ryte išeidami į darbą karštą vandenį dar turi, o sugrįžę po darbų – jau turi“, – aiškina Ū.Staselka.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu hidraulinių bandymų vykdymo laikas yra sutrumpintas iki 2–4 dienų. Jeigu nustatoma trūkių ar silpnų vietų, toks patikrinimas gali užtrukti pora dienų ilgiau.
Ū.Staselkos įsitikinimu, svarbu paminėti ir kitą aspektą, susijusį su karšto vandens tiekimo daugiabučiams nutraukimu. Šilumos tiekimo įmonės Lietuvoje hidraulinius bandymus daro tik miesto tinkluose, kitaip tariant, iki pastatų ribų, o pastatuose karštą vandenį atjungia tų konkrečių pastatų sistemų prižiūrėtojai. „Tad prisideda ir tai, kada prižiūrėtojas vėl suskumba įjungti vandenį. Kartais mūsų įmonė hidraulinį bandymą būna baigusi gerokai anksčiau, nei prižiūrėtojas namo viduje įjungia karšta vandenį“, – dėmesį atkreipia specialistas.
Ne visos valstybės turi išvystytą centralizuota šilumos tiekimą, kuo Lietuva gali pasigirti.
„Kauno energijos“ atstovo teigimu, tokių patikrinimų praktika įprasta ne tik Lietuvoje ir tokie bandymai atliekami visose šalyse, kuriose yra išvystytas centralizuotas šilumos tiekimas.
„Ten vanduo būna atjungiamas ir ilgesniam laikui. Kitas klausimas – ne visos valstybės turi išvystytą centralizuota šilumos tiekimą, kuo Lietuva gali pasigirti“, – dėmesį atkreipia Ū.Staselka.
Specialistas taip pat nesutinka su LRT RADIJO klausytojo pastebėjimu, jog tokie bandymai – praeities laikų reliktas. „Tai – grynai techninis klausimas ir su jokia santvarka nesusijęs“, – tvirtina „Kauno energijos“ atstovas.
