Vokietijos Maxo Plancko instituto ir Danijos Orhuso universiteto tyrėjai nustatė, kad dvigeldžiai moliuskai, gėlavandenės sraigės ir kiti vandenynai gyviai išskiria diazoto oksidą, kai vandenyje esama nitratų.
Azoto monoksidas pasižymi migdomuoju poveikiu, todėl seniau buvo naudojamos anestezijoje, o nedidelis jo kiekis žmonėms gali sukelti nevaldomo juoko priepuolius, todėl ši medžiaga buvo vadinama „linksminamosiomis“ arba „juoko“ dujomis.
„Nitratų būna dėl žmonių veiklos užterštame vandenyje. Taigi, juo daugiau teršiame, juo daugiau susidarys rūpesčių keliančių dujų“, – M.Plancko instituto darbuotoja Fanni Aspetsberger antradienį sakė naujienų agentūrai AFP.
Mokslininkė pridūrė, kad kiekybinių duomenų kol kas neturima, tačiau šis procesas gali būti „rimtai kenksmingas“ klimatui, jeigu tarša nitratais toliau augs tokiais mastais, kaip didėjo pastaraisiais metais.
Diazoto monoksidas – tik vienos iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurios pradėjo dideliais kiekiais išsiskirti į atmosferą išsivysčius pramonei. Šios dujos kaupia šilumą Žemės atmosferoje ir trukdo jos išspinduliavimą, todėl skatina klimato šiltėjimą visame pasaulyje.
Kylanti vidutinė orų temperatūra jau dabar pragaištingai veikia žmoniją, trikdydamos pasaulines klimato sistemas, o ateityje šios problemos gali dar labiau paaštrėti.
Tačiau pagrindinė pasaulinio klimato šiltėjimo priežastis yra anglies dvideginis, patenkantis į atmosferą deginant iškastinį kurą. Pasaulio lyderiai Kopenhagoje gruodį vyksiančiame susitikime sieks priimti naują kovos su klimato pokyčiais sutartį.
