Pagal lenkų architekto Jakubo Szczesny projektą įrengta metalu įrėminta stačiakampė kapsulė, įsprausta tarp dviejų daugiabučių, siauriausioje vietoje yra apie 70 centimetrų, o plačiausioje – ne daugiau nei 1,2 metro pločio.
Abu E.Kereto tėvai buvo Lenkijos žydai, likę gyvi per Holokaustą Antrojo pasaulinio karo metais; rašytojo tėvas slapstėsi sandėliuke, kurio plotis buvo panašus į šio namo.
„Aš asmeniškai dėl mano kilmės – mano motina buvo vienintelė iš mano šeimos, likusi gyva Varšuvos gere – jaučiuosi savotiškai grįžęs namo“, – 45 metų E.Keretas penktadienį sakė žurnalistams Lenkijos sostinėje, pristatydamas siauriausią pasaulyje namą.
Rašytojas, pagarsėjęs pasaulyje savo trumpais apsakymais, penktadienį sakė, kad naujojoje meninėje instaliacijoje jau pasijutęs tarsi namuose.
„Man jis patinka. Labiausiai bijojau, kad tai bus tamsi, niūri vieta – tačiau ji pilna šviesos! Galiu lengvai įsivaizduoti save čia rašantį. Žinot, (šis namas) mažas, tačiau toks pat esu ir aš, ir mano istorijos. Galbūt tai tobulas atitikimas“, – aiškino E.Keretas, išleidęs į anglų kalbą išverstų apsakymų rinkinį „Autobuso vairuotojas, kuris norėjo būti Dievu“.
„Esu izraelietis; gyvenu Izraelyje, tačiau faktas, kad Kereto namas yra čia, man tampa tam tikru tiltu tarp mano dabarties ir mano šeimos praeities“, – sakė rašytojas, pridūręs, kad atsivežė knygų ir šeimos nuotraukų, kad suteiktų šiai erdvei jaukumo.
„Manau, kad tą patį galima pasakyti apie lenkų ir žydų ryšius – Izraelyje daug iš Lenkijos kilusių žmonių“, – aiškino jis.
38 metų architektas J.Szczesny sakė, kad siauras tarpas tarp dviejų namų, kurį jis pastebėjo vaikštinėdamas tame rajone, įkvėpė jį sukurti būstą, kuris galėtų tapti prieglobsčiu vienatvės ieškantiems menininkams.
„Šis pastatas yra šalia buvusios Varšuvos geto sienos per Antrąjį pasaulinį karą“, – J.Szczesny sakė naujienų agentūrai AFP. Netoliese taip pat buvo estakada, jungusi šiaurinę ir pietinę geto dalis.
„Turėdamas tai omenyje, sugalvojau, kad šis namas turėtų būti skirtas Etgarui Keretui, vienam iš populiariausių Izraelio rašytojų Lenkijoje, ypač tarp jaunųjų skaitytojų“, – aiškino jis.
Tik 14 kvadratinių metrų ploto dviejų aukštų būstas, įterptas tarp Šaltosios gatvės 22-ojo ir Geležies gatvės 74-ojo numerio, buvo statomas šešis mėnesius ir kainavo apie 50 tūkst. eurų (172 tūkst. litų); šias lėšas skyrė įvairūs donorai.
Namo vidus panašus į kruizinio lainerio kabiną: jame įrengtas itin kompaktiškas gyvenamasis kambarys, virtuvėlė, vonios kambarys ir miegamasis. Būstas yra visiškai apstatytas.
E.Keretas ir J.Szczesny tikisi, kad čia prieglobstį ras kūrėjai.
„Į šią vietą kurį laiką pagyventi menininkus ir intelektualus iš viso pasaulio kvies Etgaras, aš ir kiti“, – aiškino architektas.
„Iki šiol Lenkijos kontekstas visada būdavo Holokausto ir praeities kontekste, tačiau dabar kuriame dabartį, ir tikiuosi, kad vyks bendradarbiavimas; kad rasime nuostabių jaunų iškilių lenkų menininkų, – pridūrė E.Keretas. – Visada jaučiausi patogiai Lenkijoje, tačiau dabar taip pat turiu čia namus.“
Po invazijos į Lenkiją 1939 metų rugsėjo 1 dieną nacistinė Vokietija 1940-ųjų spalį okupuotos Varšuvos širdyje įkūrė žydų getą. Vos trijų kvadratinių kilometrų ploto rajone buvo uždaryti beveik pusė milijono Lenkijos žydų.
Tuos, kurie nemirė nuo bado ir ligų gete, naciai vežė naikinti į mirties stovyklas, daugiausiai Treblinką netoli Varšuvos. Dauguma jo gyventojų buvo sunaikinti per 1943 metų balandį įsiplieskusį Varšuvos geto sukilimą – pirmąjį didelio masto ginkluotą sukilimą prieš vokiečių pajėgas per Antrąjį pasaulinį karą, tačiau jis galiausiai buvo numalšintas.
