Studentai, atkartodami vieno garsiausių pasaulio statinių konstrukciją: surado būdą sutvirtinti popierių, suskaičiavo, kiek reikės medžiagų, tvirtinimo elementų ir kokias apkrovas turės atlaikyti skirtingos bokšto dalys, taip pat atliko visus projektavimo bei statybos darbus.
Šiam bokštui pastatyti buvo sunaudota beveik 16 tūkstančių popieriaus lapų ir 2,5 tūkstančio varžtų. 40-ies VGTU studentų komanda Eifelio bokšto maketą statė maždaug 1 050 valandų.
Popierinio maketo statytojai rėmėsi skaitmeninės statybos (angl. Building Information Modeling, BIM) principais – projektuodami apgalvojo technologinius aspektus, parengė skaitmeninį bokšto modelį su realiais elementais ir jungimo detalėmis, atliko visus reikiamus skaičiavimus.
Bokšto statyba buvo padalyta į dešimt etapų. Kiekvieno etapo metu buvo pagamintas reikiamas kiekis statybinių elementų, jie sujungti į konstrukcinius fragmentus, o tuomet ir į bendrą visumą, t. y. į vieną bokšto aukštą. 8,58 metrų aukščio konstrukcija pastatyta nenaudojant jokių pagalbinių statybinių įrenginių – viskas pagaminta ir surinkta rankomis.
teigiama, kad savo kūriniu studentai skatina atsakingai ir racionaliai naudoti gamtinius išteklius bei efektyviai tvarkyti atliekas, visą statyboms reikalingą popierių jie surinko iš VGTU bendruomenės narių. Taip buvo parodyta, kad popierių galima panaudoti ir antrą kartą.
Šv.Valentino dienos išvakarėse VGTU Saulėtekio rūmuose vyks šventinė popierinio Eifelio bokšto įžiebimo ceremonija. Joje dalyvaus Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Maryse Berniau.
Bokštas tapo įvairiu pavyzdžiu
Prancūzijos sostinėje stovintį Eifelio bokštą galima laikyti tikru inžineriniu stebuklu – 324 m aukščio metalinė konstrukcija sveria 7 300 tonų, tačiau žemę slegia vos kaip žmogus, sėdintis ant kėdės.
Pritaikyti inžineriniai sprendimai, net ir pučiant uraganiniams vėjams, neleidžia bokšto konstrukcijai svyruoti didesne nei 12 cm amplitude. Po 1960-ųjų kone visi pasaulio dangoraižiai pradėti statyti pagal šį pavyzdį.