Naujienų agentūroje „Ria-Novosti“ pranešama , kad mokslininkų grupė, kurios vadovas yra Marthos McClintockas iš Čikagos universiteto, ištyrė pilkąsias žiurkes, panašias į žmones ne tik organizmo biocheminiais procesais, bet ir bendruomenine elgsena. Šios rūšies žiurkės taip pat turi genetinį polinkį į vėžį.
Tyrėjai suskirstė žiurkių pateles grupėmis po penkias, taip pat stebėjo laikomas atskirai nuo kitų gentainių. Straipsnio autoriams pavyko įrodyti, kad pieno liaukų navikai po vieną laikomoms žiurkėms, palyginus su gyvenančiomis grupėmis, išsivysto 84 kartus dažniau. Be to, atskirai laikomų žiurkių navikai dažniau yra piktybiniai.
Žiurkių stebėjimai įrodė, kad vienatvėje gyvenančių gyvūnų jautrumas kai kuriems hormonams sutrinka, o patys gyvūnai nuolat nerimauja.
Mokslininkai mano, kad rizika žiurkėms susirgti vėžiu padidėja dėl nuolatinio vienatvės sukeliamo streso. Ta pati mokslininkų grupė anksčiau įrodė, kad bet koks stresas spartina vėžio vystymąsi ir ankstyvą gyvūnų žūtį.
Dabar mokslininkai nustatė, kad tokį stresą gali sukelti vienatvė. Tyrėjų nuomone, būtina ištirti, ar tai būdinga ir žmonių visuomenei. Ypatingą rizikos grupę sudaro sutrikusio intelekto žmonės, nes dažnai nustumiami į socialinio gyvenimo pakraštį.
„Aplinkos, emocinės būklės ir sveikatos ryšiai vis labiau domina mokslininkus, o mūsų tyrimas rodo, kaip socialiniai santykiai gali paveikti fizinę sveikatą“, – sakė viena pagrindinių tyrimo autorių, psichiatrijos skyriaus prie Yale`io universiteto darbuotoja Gretchen Hermes.
„Šie rezultatai iš dalies paaiškina, kodėl trumpiau gyvena sutrikusio intelekto žmonės, kurių ryšiai su visuomene yra silpnesni“, – pridūrė mokslininkė.