Be vietinių medaus tiekėjų, VMVT tikrina ir į Lietuvą įvežamo bei eksportuojamo medaus kokybę. Ji aprašyta ir privalo atitikti Lietuvos žemės ūkio ministro patvirtintą Medaus techninį reglamentą. Šiais metais nenustatyta nei vieno kokybės pažeidimo, tiek vietiniame, tiek įvežtiniame meduje. Valstybinės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra registruota apie 216 tūkst. bičių šeimų.
Medus – saldi medžiaga, bičių (Apis mellifera) gaminama iš augalų nektaro, augalų gyvųjų dalių išskyrų arba ant augalo gyvųjų dalių likusių augalais mintančių vabzdžių išskyrų, kurias bitės surenka, perdirba, papildydamos specifinėmis savo medžiagomis, supila į korius, padeda iš jų išgarinti drėgmę ir palieka subręsti.
Medus susideda iš įvairių cukrų, daugiausia fruktozės ir gliukozės, taip pat ir kitų medžiagų: organinių rūgščių, fermentų ir kietųjų dalelių, patekusių renkant medų.
Vartotojas, pirkdamas medų, visada turėtų pasidomėti medaus kilme, kuri privalo būti nurodyta medaus ženklinimo etiketėje, nurodant kilmės šalies pavadinimą. Žinotina, kad yra atvejų, kai medus, atvežtas į gamybos įmonę, pakavimo metu yra sumaišomas ir padaromas mišinys iš kelių šalių gamintojų medaus. Todėl medaus ženklinime, vadovaujantis Medaus techninio reglamento reikalavimais, gali būti tokios nuorodos, kurių reikšmes vartotojas turėtų įsidėmėti:
- „ES medaus mišinys“ – tai reiškia, kad tai medus pagamintas sumaišant kelių ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz. lenkiškas ir lietuviškas ar pan.).
- „Ne ES medaus mišinys“ – tai reiškia, kad medus pagamintas sumaišant ne ES šalių bitynuose pagamintą medų (pvz. kinietiškas ir ukrainietiškas ar pan.).
- „ES ir ne ES medaus mišinys“ – tai reiškia, kad medus pagamintas sumaišant ES šalių bitynuose pagamintą medų su ne ES šalių bitynuose pagamintu medumi (pvz.lietuviškas ir kinietiškas ar pan.).
Norint įsigyti aukštesnės kokybės medų, vertėtų įsitikinti, ar prieš fasavimą jis nebuvo apdorotas aukšta temperatūra. Dauguma Lietuvos bitininkų, norėdami užtikrinti medaus natūralumą, šį produktą fasuoja į prekybai skirtas pakuotes iš karto po jo išsukimo.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į medaus galiojimo laiką, spalvą, konsistenciją ir net kvapą. Žiūrėti, kad medus nebūtu suputojęs, masėje esantys burbuliukai ar rūgštokas skonis parodo, kad medus gali būti surūgęs.
Medaus kokybė priklauso kokiame regione rinktas medus, kokios gamtinės sąlygos, kiek intensyvi žemdirbystė, kokie vyrauja auginami augalai. Spalva ir sudėtis – priklauso nuo augalų, iš kurių bitės rinko nektarą. Medaus spalva taip pat gali priklausyti nuo metų laiko, bičių rūšies, korių senumo. Medaus spalva įvairuoja nuo bespalvės iki tamsiai rudos. Konsistencija gali būti skysta, klampi, iš dalies ar visiškai susikristalizavusi.
Geriausia medų laikyti tamsioje, vėsioje vietoje, sandariai uždarytuose stikliniuose induose. Patalpa, kurioje laikomas medus, turi būti sausa, gerai vėdinama, ne drėgnesnė kaip 60 proc. Medus gali būti saugomas rūsyje, šaldytuve. Optimali yra 5–10 °C temperatūra.
Nepatartina medaus laikyti cinko, vario, geležiniuose induose. Plastiko indeliuose patartina medų laikyti tik greitam vartojimui. Ilgam laikymui tinka tik subrandintas medus iš užakiuotų korių, kuriame drėgmės procentas neviršija 20 proc. Pagal standartus medui nėra nustatyto galiojimo termino. Galiojimo terminą nustato patys medaus gamintojai (dažniausiai tai 1 metai) ir ženklinimo etiketėje privaloma nurodyti „Geriausias iki ... data“.
Daugiau informacijos rasite čia.
