Daugiausia – 15 proc. pildžiusių anketas – išskyrė Lietuvos miestus (kiek daugiau nei pusė įvardino Vilnių, kiti – Klaipėdą, Trakus ir kt.). Dešimtadaliui stipriausia asociacija su mūsų šalimi – per maistą (iš jų 57 proc. žinojo cepelinus, kiti – šaltibarščius, medų, alų, žuvį, kt.). Kuršių neriją, jos paplūdimius ir kopas išskyrė 9 proc. apklaustų lankytojų. Kas keturioliktas įrašė Lietuvos gamtą, kultūrą, šalies istoriją ir tradicijas bei draugiškus ir atvirus gyventojus. Kiek mažiau paminėjo gintarą, fachverkinę architektūrą, liną. Vienas įdomesnių atsakymų – kad Lietuvoje kitokie, baltesni, debesys, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Jau galime reziumuoti, kad sprendimas pristatyti šalies turizmą netradiciniame literatūrai skirtame renginyje pasiteisino: skaitantys vokiečiai – potencialūs turistai. Jie arba jau yra buvę mūsų šalyje ir stende domėjosi, ką dar galėtų pamatyti kitos kelionės metu, arba yra suplanavę kelionę į Lietuvą jau šį sezoną ir uždavinėjo tikslinius klausimus. Dvejojusius, dėl kokių priežasčių verta aplankyti Lietuvą, galutinai „įtikindavo“ virtualios realybės filmukai, kuriuos demonstravome stende. Jie buvo absoliutus hitas. Tad literatūra – puikus pretekstas kalbėti apie turizmą“, – teigia Valstybinio turizmo departamento (VTD) Atvykstamojo turizmo poskyrio vyr. specialistė Jūratė Jazbutytė, koordinuojanti turizmo rinkodarą Vokietijos rinkoje.
Lankytojus, be gamtos ir kultūros objektų, ypač domino dviračių takai, kulinarija, kurortai, taip pat – keliavimas kemperiais per visas tris Baltijos šalis. Vadinamiems vilko vaikams ar jų palikuonims aktualus buvo susisiekimo tarp Mažosios Lietuvos ir Kionigsbergo (dab. Kaliningrado sritis) klausimas. Didelio pasisekimo sulaukė leidinys apie gintarą – jo stende neliko vos mugei įpusėjus.
Šiemet Leipcigo knygų mugėje apsilankė rekordinis lankytojų skaičius – 285 tūkst.
