Pasinaudodami DNR analize ir kitomis technologijomis mokslininkai nustatė, kad žmonių, palaidotų veidais vienas į kitą, grupę sudaro motina, tėvas ir du sūnūs, kurių vienam buvo 8–9 metai, o kitam – 4–5 metai. Toks laidojimas nėra įprastas neolitinei kultūrai.
„Nustatydami genetinius ryšius tarp dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų, palaidotų viename kape, nustatėme klasikinės branduolinės šeimos egzistavimą Centrinėje Europoje priešistoriniais (laikais)... Kiek žinome, tai kol kas seniausias autentiškas molekulinis-genetinis įrodymas“, – pranešime rašo Wolfgangas Haakas iš Adelaidės universiteto.
„Jų vienybė (po) mirties rodo (buvus) vienybę gyvenime“, – priduria mokslininkas.
Palaikai buvo rasti kapų grupėje, kur iš viso palaidota 13 žmonių, žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ rašo W.Haakas ir jo kolegos.
Kai kurie tų žmonių palaidoti veidais vieni į kitus, dažnai – sukabintomis rankomis. Tarp palaidotųjų yra vaikų, pradedant naujagimiais ir baigiant maždaug 10-mečiais. Suaugusieji yra maždaug 30 metų ar vyresni.
Tyrimas parodė, jog daugelis žmonių buvo smarkiai sužaloti, tad galbūt yra smurtinio išpuolio aukos. Vienos moters nugaroje buvo akmeninis antgalis, o kitai suskaldyta kaukolė.
„Mūsų atliktas Eulau individų tyrimas rodo, kad jų mirtis buvo staigi ir smurtinė, tikriausiai dėl sužalojimų akmeniniais kirviais ir strėlėmis... (Yra) įrodymų, kad kai kurie tų individų bandė apsiginti nuo smūgių“, – rašo mokslininkai.
Dantų liekanų analizė taip pat pateikia tam tikrų užuominų apie akmens amžiaus visuomenę ir rodo, kad moterys yra iš kitų regionų. Tai reiškia, kad vyrai ieškojo partnerių iš kitų regionų, kad išvengtų inbridingo, ir kad joms buvo įprasta persikraustyti į vyrų gyvenamąją vietą.
„Tokios tradicijos būtų svarbios siekiant išvengti inbridingo ir užmegzti giminystės ryšius su kitomis bendruomenėmis“, – sakė vienas tyrimo vadovų, Bristolio universiteto archeologas Alistairas Pike'as.