– Ką jums reiškia šiemetinė Kavos kultūros dienų tema „Kavadirbystė“?
– Mano nuomone, tai amatas, profesija, hobis, žinios apie kavą ir aistra – visa tai viename žodyje. Pats žodis „kava“ dažniausiai asocijuojasi su kvapniu rytiniu gėrimu. Ta
iau man kava yra procesas, paieška ir siekis atrasti tobulą skonį. Kai žinai, kiek darbo reikia įdėti, kad užaugtų, subręstų kokybiška kavos pupelė. Vidutiniškai vienas kavamedis duoda apie 1,5 kg pupelių derlių per metus. O nuostabiausia yra „atrakinti“ kavos pupelę, juk būtent skrudinimo metu atkleidžiama iki 1000-io aromatų. Tai yra savotiškas džiazas. Nes nėra unifikuotų taisyklių, kiekvieną kartą yra vietos improvizacijai.
– Kokios yra pagrindinės kokybiškos kavos ypatybės, nesunkiai atpažįstamos eiliniam kavos mėgėjui?
– Visų pirma, tai detali informacija apie kavą ant pakuotės. Turiu omenyje ne skambius pavadinimus ar tai, kad joje atrinktos kokybiškiausios, geriausios pupelės iš viso pasaulio. Svarbu – derliaus metai, aukštingumas, ūkio pavadinimas, arabika porūšis, koks apdirbimo metodas taikytas ir kada kava yra paskrudinta.
– Kur dažniausiai klystame rinkdamiesi kavą?
– Kai perkam akciją, o ne kavą. Kai perkama kaina, o ne kokybė.
– Pasidalinkite savo patirtimi, kokią kavą labiausiai mėgsta lietuviai ir į kokios kitos šalies gyventojų mūsų skonis panašiausias?
– Lietuviai dar gyvena pieniškoje kavoje. Iš principo lietuviai yra konservatoriai ir tradiciški. Jei gėrė tokią pačią kavą anksčiau, tai ir geria metai iš metų. Jei vertinti pagal šalies kilmę, lietuviai labiausiai vertina braziliškas, kolumbietiškas kavos pupeles. Tačiau pasaulis keičiasi, ateina naujos mados, tendencijos ir Lietuvoje, sakyčiau, irgi sparčiai vystosi kavos kultūra. Turim naujų skrudintojų, naujus barus, kavinėse pristatomi nauji ruošimo būdai. Gal tik restoranai atsilieka įsikibę „Lavazza“ ar kitų pasaulinių prekės ženklų, nes jie duoda puodelius ir kavos aparatą (šypsosi). Nors per pastaruosius dešimt metų suprato ir išmoko vertinti vyną, derinti prie maisto, į kavos kokybę numoja ranka. Neišskirčiau lietuvių iš kitų šalių tarpo, tendencijos panašios.
– Kokią kavą pavadintumėte kokybiška lietuviška kava? Kuo ji išskirtinė?
– Šviežio skrudinimo, paskrudinta Lietuvoje. Ant pakuotės paprastai galima rasti informaciją apie kavą, kaip ir iš kur ji atkeliavusi, kur paskrudinta, kaip paskrudinta ir kaip tinkamai pasiruošti.
– O kokią misiją atlieka barista visame kavos pateikimo procese? Ar gali žmogus namuose pasiruošti tokią pačią puikią kavą?
– Barista yra tarpininkas, žmogus, turintis ryšį tarp galutinio vartotojo ir skrudintojo, ir netgi kavos augintojo. Tai žmogus, kuris turi išmanyti visą kavos procesą ir mokėti patarti, kaip pasirinkti kavos pupleles, kaip paruošti puikų kavos gėrimą.
– O kuo nustebinsite Kavos kultūros dienų metu?
– Kadangi esu LYKA prezidentas ir SCAE („Speciality Coffee Association of Europe“) koordinatorius, sieksime, kad šių metų renginys būtų kokybiškas. Norime, kad žmonės atrastų puikios kavos, pamatytų azartiškas baristų kovas ir ragautų, domėtųsi kava, kurios bus daug ir įvairios „Panoramoje“.
Kavos kultūros dienos šiemet vyks vasario 26-28 d. prekybos ir laisvalaikio centre „Panorama“. Degustacijos, latte art, baristų, kavos ragavimo čempionatai, daug kokybiškos kavos ir įspūdžių visiems metams.
