Magnetinė audra veikiausiai prasidės ketvirtadienį paryčiais ir tęsis penktadienį, tai gali sukelti daug nepatogumų Žemės gyventojams, tačiau tai suteiks galimybę dalyje Centrinės Azijos pasigrožėti šiaurės pašvaistės reginiu ketvirtadienio vakarą.
„Kosminės sąlygos per pastarąją parą tapo labai įdomios“, – trečiadienį sakė JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) kosminio klimato ekspertas Josephas Kunchesas.
Tuo tarpu JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) perspėjo apie „smarkią“ kosminę audrą, kuri gali paveikti tiek Žemę, tiek Marsą, taip pat sutrikdyti kai kurių svarbių palydovų darbą.
Šis sambrūzdis prasidėjo sekmadienio vakarą, kai aktyviame Saulės paviršiaus regione, vadinamame 1429-ąja dėme, buvo užfiksuotas didelis žybsnis, sukėlęs Saulės vėjo gūsį ir plazmos srauto, vadinamo vainikine mase, pliūpsnį žemės link. Šis didelės energijos dalelių srautas artėja prie mūsų planetos apie 6,4 mln. kilometrų per valandą greičiu.
Dar du Saulės žybsniai ir vainikinės masės išsiveržimai įvyko naktį iš antradienio į trečiadienį, sukeldami smarkią geomagnetinę ir Saulės spinduliuotės audrą, kurios stiprumas vertinamas trimis balais pagal penkiabalę skalę.
NASA nurodė, kad pirmasis iš kovo 6–7 dienomis įvykusių galingų X klasės žybsnių, kurių srautai buvo nukreipti tiesiai į Žemę, yra galingiausias šiais metais ir vienas smarkiausių per vadinamąjį mažiausio Saulės aktyvumo ciklą, prasidėjusį 2007 metais.
Iš tiesų pagal stiprumą jis buvo antras po vieno žybsnio, įvykusio pernai rugpjūtį, o jo išmestas dalelių pliūpsnis turėtų pasiekti Žemę kovo 8 dieną 5 val. 25 min. Grinvičo (7 val. 25 min. Lietuvos) laiku su septynių valandų paklaida.
„Toks vainikinės masės išsiveržimas gali sukelti smarkią geomagnetinę audrą ir sukelti pašvaistes žemose platumose, gali būti sutrikdytas didelio dažnio radijo ryšys, pasaulinės vietos nustatymo sistemos (GPS) ir elektros tinklų darbas“, – informavo NASA.
Sukėlė radijo ryšio trikdžius
Patys Saulės žybsniai buvo sukėlę trumpai trukusius didelio dažnio radijo ryšio trikdžius, tačiau dabar jie jau baigėsi, nurodė NOAA.
Ši geomagnetinė audra tikriausiai bus „stipriausia nuo 2006 metų gruodžio“, pažymėjo J.Kunchesas, tačiau pridūrė, kad Žemėje radijo ryšys buvo smarkiai sutrikdytas ir pernai rugpjūtį.
„Tačiau audros galingumas, įvertinus ir geomagnetinį, ir Saulės spinduliuotės poveikį, bus panašus, kaip ir vykęs ankstesnio Saulės aktyvumo ciklo pabaigoje – tai yra daugiau nei prieš penkerius metus“, – pridūrė jis.
Suintensyvėjusi spinduliuotė gali paveikti palydovus, elektros tinklus ir netgi Tarptautinėje kosminėje stotyje esančius astronautus, kuriems gali tekti slėptis geriau apsaugotose šios orbitinės laboratorijos vietose.
Geomagnetinės ir Saulės radiacijos audros dažnėja, baigiantis mūsų centrinio šviesulio mažiausio aktyvumo laikotarpiui ir pereinant į aktyvumo maksimumą ateinančiais metais, tačiau nuo šių reiškinių žmones didžiąja dalimi apsaugo Žemės magnetinis laukas.
„Dabartinis X klasės žybsnių pagausėjimas yra dalis normalaus 11 metų Saulės ciklo, per kurį Saulės aktyvumas didėja iki maksimumo. Manoma, kad didžiausiais aktyvumas bus pasiektas 2013 metų pabaigoje“, – sakoma NASA pranešime.
Kosminės audros žmonėms jau ne naujiena: britų astronomas Richardas Carringtonas didelį Saulės žybsnį pirmąkart užfiksavo 1859 metais.
Smarkios geomagnetinės audros buvo stebimos ir pastaraisiais dešimtmečiais. 1972 metais vienas galingas žybsnis sutrikdė tarpmiestinį telefonų ryšį Ilinojaus valstijoje, nurodė NASA.
Panašus žybsnis 1989 metais „sukėlė geomagnetines audras, kurios sutrikdė elektros tiekimą“ ir sugadino elektros tinklus Kanados provincijoje Kvebeke.
Atnaujinta 12.52 val. Medikas: „Mes esame maži metaliniai magnetukai“
Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas dr. Mykolas Biliukas 15min.lt sakė, kad ketvirtadienį pacientų padaugėjo, jų apie 10 proc. daugiau, negu būna įprastai.
„Magnetinė audra veikia mūsų sveikatą keliais būdais – pirmiausia per nervų sistemą kraujagysles, širdį, vidaus organus. Per nervų sistemą pakelia kraujo spaudimą, sukelia širdies kraujagyslių spazmus ir t.t. Gali būtų infarktai, insultai, aukštas kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai“, – teigė kardiologas.
Taip pat, mediko teigimu, magnetinės audros turi ir tiesioginės įtakos kraujo krešumui. „Kraujyje turime nemažai geležies, nuo jos ir priklauso kraujo savybės. Mes esame maži metaliniai magnetukai, magnetinis laukas mus gana stipriai veikia. Tokiu būdu veikia ir kraujo krešėjimą – padidėja krešumas, padidėja pavojus susirgti trombembolinėmis, krešulinėmis komplikacijomis. Užsikemša širdyje kraujagyslė – bus infarktas, užsikemša galvoje – insultas, kojoje – kojos gangrena“, – pavojus vardijo gydytojas.
Dr. M.Biliukas teigė, kad tokios magnetinės audros pavojingesnės lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms – būtent jie pirmieji ir sureaguoja. „Kuo silpnesnis žmogus, tuo labiau jaučia oro permainas kardiologine prasme. O taip pat ir vadinamieji meteopatai – žmonės jautriau reaguojantys į orų permainas psichoemocine prasme“, – aiškino gydytojas.
Kardiologijos skyriaus vedėjas patarė nepamiršti ir to, kad šiuo metu ne tik kilo magnetinės audros, bet ir prasidėjo mėnulio pilnatis. „Kardiologiniai ligoniai reaguoja į magnetines audras, o neurologiniai ligoniai, jautresni emociškai žmonės – ir į mėnulio fazes“, – sakė M.Biliukas.