Šis atradimas pagrindžia teoriją, jog prieš beveik keturis milijardus metų ant Žemės kritusios kometos ir asteroidai atnešė daug anglies junginių ir vandens, o šios medžiagos, kaip manoma, buvo labai svarbūs gyvybės atsiradimo veiksniai.
Dvi atskirai dirbusios mokslininkų grupės JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) Infraraudonųjų spindulių teleskopo observatorijoje Havajuose stebėjo tarp Marso ir Jupiterio orbitų skriejantį asteroidą Temidę (24 Themis). Tyrėjai nustatė, kad šis dangaus kūnas yra padengtas plonu ledo sluoksniu.
Ilgą laiką buvo įtariama, kad stambiuose uolėtuose dangaus kūnuose, kurie bombardavo mūsų planetą Saulės sistemos formavimosi pradžioje, buvo daug sušalusio vandens, tačiau dviejose žurnale „Nature“ paskelbtose studijose pirmą kartą buvo pateikta konkrečių šios hipotezės įrodymų.
Tačiau dar lieka neatsakytų klausimų: kaip sušalęs vanduo galėjo išlikti milijardus metų asteroide, kuris pakankamai įšyla, kad paviršių dengiantis ledas pamažu išgaruotų?
Pasak tyrėjų, tikėtina, kad ledo atsargas paviršiuje papildo pamažu iš asteroido gilesnių sluoksnių kylantys vandens garai.
Turime priežasčių galvoti, kad susidūrimai su asteroidais taip pat atnešė didelius kiekius vandens, ypač jeigu kiekvieną tokį (dangaus kūną) galėjo sudaryti 20–30 proc. vandens.
Kitaip sakant, Temidėje, kurios skersmuo – apie 200 kilometrų, neabejotinai slypi daug daugiau vandens negu iki šiol manyta.
Dėl šio atradimo taip pat tampa miglota riba tarp uolinių asteroidų, kurie, kaip manyta, skrieja per arti Saulės, kad juose išliktų vandens, ir kometų, kurių branduolius sudaro daugiausiai ledas ir dulkės.
Kometoms priartėjus prie saulės, ledas pradeda garuoti, o pasklidę dulkių ir dujų šleifai tampa šiems dangaus kūnams būdingomis uodegomis.
„Anksčiau manėme, kad tik kometos galėjo atnešti daug vandens į Žemę“, – sakė vienos iš tų studijų pagrindinis autorius Andrew Rivkinas iš Johno Hopkinso universiteto, įsikūrusio Merilando mieste Lorelyje.
„Tačiau dabar turime priežasčių galvoti, kad susidūrimai su asteroidais taip pat atnešė didelius kiekius vandens, ypač jeigu kiekvieną tokį (dangaus kūną) galėjo sudaryti 20–30 proc. vandens, – pridūrė jis. – Iš asteroidų gali būti atsiradę daug daugiau vandens nei galvojome.“
A.Rivkino grupė stebėjo Temidę 2002–2008 metais ir analizavo šio asteroido atspindėtos Saulės šviesos spektrą, mėgindami nustatyti jo paviršiaus sudėtį.
Nustatyta, tame dangaus kūne esama sušalusio vandens, taip pat šiek tiek organinių junginių.
Atskirai dirbusi tyrėjų grupė, kuriai vadovavo Humberto Campinsas iš Centrinio Floridos universiteto, padarė tas pačias išvadas, nors naudojo kitokius metodus.
Abi šios studijos suteikia galimybę kitaip pažvelgti į Saulės sistemos, kuri susidarė prieš maždaug 4,5 mlrd. metų, ankstyvąjį formavimosi laikotarpį.
„Mūsų atradimai rodo, kad kai kurie objektai asteroidų juostoje gali išlikti beveik nepakitę nuo jų susidarymo“, – sakė A.Rivkinas.
„Mums nebereikia spėlioti, ar senoviniuose asteroiduose esama vandens prisotintų medžiagų – galime tyrinėti vandenį tiesiogiai, nes jo iki šiol ten tebėra“, – „Nature“ išspausdintame komentare nurodė astrofizikas Henry Hsieh iš Karalienės universiteto Belfaste.
Nors tame asteroide esama vandens ir organinių molekulių, gyvybė ten tikriausiai negali atsirasti dėl kitų nepalankių veiksnių, sakė A.Rivkinas.
„Skysto vandens ir atmosferos nebuvimas, taip pat labai stiprus Saulės ultravioletinis spinduliavimas, kurį (Žemėje) sulaiko atmosfera, yra veiksniai, kurie, mūsų nuomone, neleidžia atsirasti gyvybei“, – nurodė jis.
