„Matydami situaciją Europoje, pamanėme, kad būtų gera idėja atvykti į laisvas Baltijos valstybes, kuriose šiuo metu yra ypatinga padėtis, atsižvelgiant į tai, kas vyksta šiek tiek į pietryčius nuo čia“, – žurnalistams sakė žygio dalyvis italas Giuseppe Mazzoni, turėdamas omenyje konfliktą Ukrainoje.
„Pamanėme, kad būtų svarbu atvykti patiems, nors ir mažai grupei, nešant žinią, kad buvimas kartu gali suteikti jėgų prieš potencialias grėsmes iš išorės“, – pridūrė jis, kalbėdamas po susitikimo su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi.
Prie grupės prisijungęs Europos Parlamento narys iš Vokietijos Michaelis Theureris teigė, kad žygio dalyvius vienija ne tik darbas Europos Komisijoje, Europos Parlamente ar kitose institucijose, bet ir tam tikra idėja, kuri keliama kasmet vasarą keliaujant dviračiais po skirtingus Europos regionus.
„Jie skleidžia valstybių ir piliečių, kurie mus gali pastebėti, solidarumo, laisvės ir idėją – tai ir yra priežastis, kodėl aš tai palaikau“, – BNS sakė M.Theureris.
Kaip BNS informavo žygio organizatorius, buvęs Europos Komisijos biuro darbuotojas Dolfas Plijteris, žygiu siekiama „solidarizuotis su Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiais bei jų susirūpinimu dėl geopolitinės situacijos vystymosi“.
Dviratininkų grupės maršrutas driekiasi keliais, kuriuose prieš 26 metus įvyko istorinė Baltijos kelio akcija, iš viso ketinama įveikti apie 1000 kilometrų. Trečiadienį žygeiviai ketina susitikti su Rygos meru, o penktadienį pasiekti Taliną ir susitikti su Estijos sostinės vadovu.