Eglės Kasperavičiūtės nuotr./Kelionė senoviniu laivu |
Šiuo metų laiku jau sunku pamatyti plaukiojančias jachtas ar pramoginius laivus. O tokių laivų, kokiais plaukiojo jaunieji buriuotojai, Lietuvoje iš viso retai pamatysi. Tai autentiškos venterinės burinės valtys. Šie laivai buvo bene pagrindinis pamario žvejų transportas.
Jais žvejai plaukdavo į marias. Venterines valtis taip pat naudojo kaip susisiekimo priemones. Šie laivai labai tiko plaukioti Nemuno deltos upėmis ir mariomis. Valtys tvirtos, turi mažą grimzlę, kuri siekia iki 30 cm. Taigi visos Kuršių marių pakrantės puikiai pasiekiamos. Senovinės venterinės valtys turi irklus, kartis ir bures. Pamario gyventojai plaukdavo jomis iki Nidos, Kuršių marių kaimų, net Tilžės, su kuria prekiaudavo. Kai baigdavosi žvejybos sezonas, venterines valtis pasiimdavo moterys. Jos plaukdavo kitapus marių parduoti pieno produktus.
Šiuo metu Lietuvoje yra tik keturi tokio tipo laivai. Du iš jų – „Rusnietis“ ir pagal savininko vardą jaunimo pavadintas „Simietis“. Jie priklauso Rusnės gyventojams Kęstučiui Laukevičiui ir Simui Knapkiui. Rusniškiai, besidomintys pamario krašto istorija, laivyba, patys pasistatė šiuos laivus. S. Knapkis patirties laivadirbystėje turi – yra pats statęs ir remontavęs ne vieną istorinį laivą – kurėną, vytinę. „Dažnai vietiniai į mus žiūri, kaip į „durnius“ kokius – plaukioja su kiuženomis ir dar paklodę kažkokią užsikabina“, – juokavo S. Knapkis.
Rusniškiai maloniai sutiko jaunimui patikėti venterines valtis. Jachtos „Lietuva“ įgula galėjo palyginti kaip skiriasi šiuolaikinės jachtos nuo pamario krašto senovinių laivų. Pavyko surengti net nedideles varžybas. Jaunimas pasidalino į dvi įgulas po 7 žmones. Iš pradžių buriuotojai išmoko valdyti venterinę valtį, ją irkluoti. Vėliau pasikėlė stiebą, užsidėjo bures ir lenktyniavo tarpusavyje. Šį kartą greitesnis pasirodė „Simietis“. Jaunieji buriuotojai plaukė šešiomis upėmis, apiplaukė Rusnės salą. Paskutinis laivas į stovyklavietę grįžo jau su tamsa.
Jachtos „Lietuva“ įgula džiaugėsi galėjusi prisiliesti prie istorijos, išgirsti apie pamario kraštą, paragauti pagal autentišką rusniškių receptą rūkytos žuvies.
Eglės Kasperavičiūtės nuotr./Kelionė senoviniu laivu |