Kultūros įstaigos nebetiki valdžios dosnumu

Šiais metais miesto biudžeto projekto eilutė, kurioje įrašytas kultūros įstaigų finansavimo lėšos, nežymiai didesnė nei praėjusių metų. 2012 metais kultūros plėtros programai buvo patvirtintas 5,2 milijono litų finansavimas, po patikslinimo – liko apie penkis milijonus, o šiemet numatyta skirti 6,9 milijono litų.
Pinigai
Pinigai / Tomo Urbelionio/BFL nuotr.
Temos: 1 Šiauliai

Jei iš to 6,9 milijono išskaičiuotume 1,6 milijono skolintų lėšų investicijų projektams, kitaip sakant „garsiajam“ menų inkubatoriui, finansuoti, likutis bus beveik tiek pat, kiek ir pernykštis kultūros biudžetas.

Tad Šiaulių kultūros įstaigų darbuotojai susirūpinę, ar neteks vėl eiti nemokamų atostogų, dirbti keturių dienų darbo savaitę ir gauti mažesnį darbo užmokestį.

Lėšų trūko ir darbuotojams, ir renginiams

Štai kultūros centro „Laiptų galerija“ direktorė Janina Ališauskienė tikisi, kad šie metai finansine prasme bus geresni nei pernykščiai, kai visiems projektams kofinansuoti buvo skirta tik pustrečio tūkstančio litų: festivaliui „Šiaulių Monmartro respublika“ ir edukacinei programai „Piešiu vaikams ir su vaikais“ – po vieną tūkstantį, o „Literatūriniam žiemkeliui“ – pusė tūkstančio litų.

Juolab kad šiais metais „Laiptų galerija“ surizikavo ir Kultūros rėmimo fondui pateikė festivalio „Šiaulių Monmartro respublika“ projektą ir jau gavo 10 tūkstančių litų finansavimą, kuris yra akivaizdžiai per menkas visiškai naujos kokybės renginiui organizuoti.

Todėl J. Ališauskienė tikisi, kad iš su Šiauliais besibroliaujančio Eteno Lero miesto pakviesta 14 muzikantų grupė, atliekanti tiek populiarią, tiek klasikinę muziką ir kamerinėje aplinkoje, ir miesto gatvėse, ir net ant stogų, ne tik suteiks festivaliui naujų spalvų ir naujos gyvybės, bet ir atkreips miesto valdžios dėmesį, kad atvykėlius reikės kažkur ir apgyvendinti, ir pamaitinti, ir pavežioti – žodžiu, kuo geriau pristatyti Šiaulius.

Suprantama, kad festivalis neapsieis be tarptautinio dailininko plenero, teorinių užsiėmimų ir nuolatinių dalyvių – žymių šalies muzikų bei aktorių.

Šis festivalis bus vasarą, tad J. Ališauskienė teigia, kad jam, kaip ir kitiems galerijos vykdomiems projektams, lėšų dar būsią galima surasti, bet dabar ją labiausiai jaudina pačios „Laiptų galerijos“ likimas.

„Pernai nuo mūsų galerijos buvo 25 procentai lėšų nurėžta, niekas nedavė daugiau nė cento ir mes išgyvenome: kiekvienas darbuotojas buvo 39 dienas nemokamų atostogų, o darbų turėjo padaryti ne mažiau, – sako direktorė. – Todėl mums būtų didžiausia laimė, kad šiemet nereikėtų dirbti keturių darbo dienų savaitę.“

200 tūkstančių litų – kultūros projektams

Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Patricija Poderytė teigia, kad šiemet kultūros įstaigų padėtis mieste būsianti geresnė nei pernai, nors žinoma, ir ne tokia gera, kokia buvo prieškriziniais metais, kai kultūrai buvo skiriama kiek daugiau nei milijonas litų.

„Bus lengviau, nes kultūros įstaigos jau pernai ėmėsi visokių taupymo priemonių – ir darbuotojų atleido, ir atleistiesiems išeitines sumokėjo, ir sumažino etatų skaičių, – sako P. Poderytė. – Todėl šiemet jau bus truputėlį lengviau, stabiliau, normaliau joms dirbti. Bent to tikimės, pagal dabar pateiktą miesto biudžeto projektą.“

Šiems metams vien kultūros programoms numatyta skirti 622,8 tūkstančio litų – vos ne dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Iš jų po šimtą tūkstančių būtų skirta „Šiaulių dienoms“ ir konkursui-festivaliui „Saulės žiedas“, 20 tūkstančių kalėdiniams-naujametiniams, penki tūkstančiai litų „Bulvaro vasaros mozaikos“ ir dar kažkiek valstybinių švenčių renginiams ir, kas svarbiausia, 200 tūkstančių litų būtų skirta kultūros projektams finansuoti.

Tiems kultūros projektams, kurie Šiauliuose yra tradiciniai kaip festivaliai „Šiaulių Monmartro respublika“, „Virus“, „Enter“ ir kitiems kofinansuoti, nes didžiąją dalį lėšų šie projektai gauna iš respublikinių fondų. Praėjusiais metais kultūros projektams finansuoti nebuvo skirta nė lito, tad kofinansavimui buvo trupinamas po tūkstantį, du-tris tūkstančius litų tik 20 tūkstančių litų rezervas.

Šiemetinio biudžeto projekte numatoma skirti lėšų dailės galerijos stoglangių ir Kultūros centro Rėkyvos skyriaus pastato fasado remontui. O dalį lėšų kultūros įstaigoms suplanuota užsidirbti pačioms: miesto viešoji biblioteka, kultūros centras „Laiptų galerija“ – nuo 7 iki 11 tūkstančių, Kultūros centras ir koncertinė įstaiga „Saulė“ – apie 200 tūkstančių litų.

„Kultūrininkai turėtų normaliai gyventi“

Kad šie metai turėtų būti geresni kultūrai, teigia ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius.

„Biudžeto projekte visoms biudžetinėms įstaigoms, išskyrus Kultūros centrą, yra pridėta po vieną darbo užmokesčio mėnesio dydžio fondą – darbo užmokesčio finansavimas biudžetinėms įstaigoms didėja 8,3 procento, – sako V. Damulevičius. – Kultūrininkai turėtų normaliai gyventi, dirbti po keturias dienas per savaitę jiems nebereikės.“

Turint omeny, kad biudžetinėms įstaigoms finansavimas didėja ir dėl padidėjusio minimalaus atlyginimo, ir kad, pavyzdžiui, „Laiptų galerijos“ kiekvienas darbuotojas, pradedant nuo direktoriaus ir baigiant valytoja, pernai turėjo nemokamai „atostogauti“ po 39 dienas – faktiškai po du mėnesius, administracijos direktoriaus žodžiai, kad pridėjus vieno mėnesio užmokestį, „kultūrininkai turėtų normaliai gyventi“ skamba nelabai įtikinamai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis