Garsus italų alpinistas Simone'as Monro ir šveicaras Ueli Steckas ketina įkopti į Everestą nauju maršrutu iš Nepalo pusės.
Alpinistai grįžo į bazinę stovyklą ir gali nutraukti ekspediciją. Preliminariais duomenimis buvo paskelbta, kad vietos gyventojai šerpai akmeniu pataikė Uele Steckui ir prakirto veidą, italas išsisuko nuo peilio krepšiu. Po to trys alpinistai buvo sumušti.
„Tai ne šio pasaulio įvykis“, – tokie buvo pirmieji Simone'o Monro žodžiai, kai jo paprašė pakomentuoti įvykį.
Toks įvykis Evereste nutiko pirmą kartą istorijoje, todėl ir alpinistai neturi jokio paaiškinimo dėl agresyvių šerpų veiksmų. Deja, šis įvykis liks istorijoje ir dar minint pirmo žmogaus užkopimo ant aukščiausio planetos kalno 60 metų jubiliejų.
Apie nemalonų incidentą pasakoja savo pranešime Simone'as Monro.
Balandžio 27 dieną, apie 8 valandą, Simone'as Monro, Ueli Steckas ir Jonathanas Griffithas išėjo iš bazinės stovyklos aukštuminės stovyklos „Camp2“ link, ši stovykla yra 7200 metrų aukštyje prie vakarinės Lhodze sienos.
Aukštos kvalifikacijos šerpai rengė turėklus, tačiau alpinistų prašė jais dar nesinaudoti, todėl apie pusšimtį metrų ekstremalai užkopė nesinaudodami šerpų parengtomis virvinėmis kopėčioms.
Kai trys patyrę alpinistai užlipo iki norimo aukščio, kur įrengta jų stovykla, lipdami giliu sniegu, jie privalėjo kirsti turėklus, kuriuos 20 metrų iš abiejų pusių įrengė šerpai, norėdami nusigauti iki savo palapinės.
Alpinistai nusprendė pereiti turėklus, kur buvo keturi šerpai, o jų grupės pagrindinis šerpas nematė alpinistų, nes stebėjo savo komandos darbą, įrengiant turėklus.
Pereidami per virves alpinistai netrukdė šerpams. Be to, nelipo šerpų kopėčiomis ir ėjo ne susirišę, bet po vieną. Todėl susipainioti virvėse negalėjo. Be to, jie perlipo turėklus žemiau viršuje dirbančių šerpų, tad negalėjo jiems pakenkti ar netyčia užmesti ledo gabalų, sniego ant galvų.
Pirmas ėjo Jonathanas, Ueli Steckas ėjo už penkiolikos metrų po jo. Kai per turėklus lipo Ueli, jį pastebėjo šerpų vadovas, o dirbančiųjų ketveriukė ėmė grasinti ledkirčiais.
Nesitikėjęs agresijos šveicaras užkabino jų kopėčias ir prisėdo atgauti jėgas nuokalnėje. Jis nebuvo susirišęs su kolegomis ir instinktyviai reagavo į šerpų judesius. Tačiau šie nusprendė, kad alpinistas parodė agresiją, o vadovas teigė, kad Ueli jį palietė.
„Kodėl mane lieti?“ – pakėlęs ledkirtį suriko šerpas. Ir sakė, kad alpinistai ledo gabalu traumavo žemiau buvusį šerpą, kai perlipo kopėčias.
Tačiau alpinistai lipo nesusirišę, atskirai, giliu sniegu, tad tai buvo melas. Ueli bandė raminti, pažadėjęs, kad jie padės įrengti turėklus prie stovyklos „Camp3“, bet situaciją tai dar labiau apsunkino.
Prie šerpų vadovo atėjo Simone'as Monro, bet šerpai tuo metu užsimojo ledkirčiu. Italas neišlaikė, ėmė keikti šerpus.
U.Steckas link „Camp3“ pakabino 260 metrų ilgio virvinių kopėčių, tačiau grįžę į savo stovyklą „Camp2“, trys alpinistai pamatė, kad čia jau susirinko apie 100 agresyviai nusiteikusių šerpų, kurie ėmė mėtyti akmenis, panaudojo fizinę jėgą.
Tarp alpinistų ir agresyvių šerpų buvo grupelė prie vakarinės sienos dirbusių šerpų, kuriems ekstremalai turi būti dėkingi už savo gyvybes. Nes šie juos užsistojo ir ėmė ginti. Nukentėjo ir juos gynę šerpai, o užpuolikai gąsdino, kad naktį alpinistus užmuš.
Tik po 50 minučių šerpai aprimo, bet liepė nusileisti per valandą, kitaip juos užmuš.
Trys alpinistai buvo priversti aplinkiniu keliu nusileisti iki bazinės stovyklos. Šerpai, apkaltinę, kad alpinistai sužeidė žemiau dirbusius jų tautiečius, neturėjo jokių įrodymų. Antra vertus, griūtys ir krentantys ledo gabalai, alpinizme nėra retenybė.
Simone'as su kolegomis mano, kad šerpų vadovas buvo pervargęs, o trys europiečiai, kurie net nesusirišę kopė greičiau už juos, pažemino jo orumą.
Trys garsūs alpinistai dėkoja juos apgynusiems šerpams.
