 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./J.A. Kaarsbol "Užverstas dienoraštis" |
Ji kartais net nesąmoningai stačia galva puola į gyvenimą anapus šilto, bet gniaužiančio tėvų glėbio, kuriame, koks stebuklas, jos laukia vyras, taip primenantis mergaitiškas svajas apie pasakų princą? Bet kadangi mes visi žinome, kad princai būna tik pasakose, o danų rašytojos Jette A.Kaarsbol knyga „Užverstas dienoraštis“ („Tyto alba") tėra romanas, o ne stebuklinė istorija, akivaizdu, kad kažkas toje istorijoje turi būti ne taip.
Pora gyvena po vienu stogu, kaip dabar įprasta sakyti tarp porų, kurios neturi nieko bendra ir tėra kambario draugai. Ji myli savo vyrą, šis ją tiesiog dievina, bet vadina drauge. Moteris, auklėta puritoniška dvasia šeimoje, kurioje žodis „seksas“ buvo tabu, ne iš karto suvokia, kodėl jos vyras abejingas jai, tačiau itin neabejingas savo draugams.Moteris per vėlai suvokia, kad vyras abejingas jai ir neabejingas kitam vyrui.
Atrodo, nebūtų ypatinga nei pati situacija, nei istorija. Kai kurios moterys, perskaičiusios knygą, netgi gali paklausti – ko tai Frederikei trūko, kad ji pasiuntė savo vyrą į visas keturias pasaulio puses? Nežinau, kiek pasaulyje porų, kuriose vyrai dėl viešosios nuomonės veda moteris, nors širdyje trokšta gyventi su vyru. Aišku tik tiek, kad kol pasaulyje klestės homofobija, daug širdžių (ir vyrų, ir moterų) bus daužomos.
Nors ir kiek paviršutiniškas, kūrinys galėtų būti gera laisvalaikio knyga – tai, kas kone iki paskutinio puslapio neaišku pagrindinei herojai, įžvalgesniam skaitytojui paaiškėja po kokių 100 puslapių, tad toliau išlieka tik intriga – kaip ji sužinos, kad vyras myli vyrus. Žmogus – tokia būtybė, kad jam smalsu pažiūrėti į kitų gyvenimą pro rakto skylutę...
Charakteriai, aistros, psichologiniai herojų išgyvenimai pakankamai paviršutiniški, tačiau knyga puikiai atrodytų kūrinių, kuriuose nagrinėjama žmonių biseksualumo problema, sąraše.
