 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./M.Waltari "Sinuhė egiptietis" |
Faraonų gyvenimo detalių šioje knygoje taip pat yra – todėl ji žavi visus, kuriems Senovės Egipto civilizacija yra paslaptis, traukianti vykti į šį kraštą. Juk ne visi važiuoja ilsėtis į Egiptą tik todėl, kad ten šilta?
Yra žmonių, kurie gerąja šio žodžio prasme pamišę dėl vienos paslaptingiausių pasaulio civilizacijų, todėl ši knyga skirta būtent jiems. Joje toli gražu nėra pompastikos, kuri būdinga visoms Egipto karalienės Kleopatros gyvenimą aprašančioms knygoms. Joje Egipto gyvenimas – sodrus, spalvingas, su savo kvapais ir nuodėmėmis.
Rašytojas turėjo Dievo dovaną: iš sakinio sukurti užburiančią istoriją, kuri vėliau pati virsta mitu.Žinoma, fantazijų čia daugiau nei realybės, bet juk tai natūralu, kai žinai, kiek nedaug rašytinių šaltinių išlikę iš senojo Egipto kultūros. Bet žinodamas, kad rašytojas 10 metų studijavo viską, kas susiję su Egiptu, kartais net nežinai, ar iš tiesų jo fantazija yra fantazija, ar tik pagražinta, tačiau realybė... Juk jeigu jums lieptų parašyti romaną apie egiptietišką vazą, kurioje vaizduojami karo vežimai, lekiantys Saulės dievo Ra link, ar sugebėtumėte sukurti kūrinį, kuris tuoj po pasirodymo tapo visų laikų bestseleriu visame pasaulyje? Toks įspūdis, kad M.Waltari turėjo Dievo dovaną perskaitęs vieną sakinį – „Egipto žlugimas“ – sukurti užburiančią istoriją, kuri vėliau pati virsta mitu, kaip ir daugelis su šia šalimi susijusių istorijų.
Ir, žinoma, didžiulis romano pliusas – itin vaizdinga kalba (už tai ačiū vertėjai Aidai Krilavičienei. Būtent jos dėka lietuviškame knygos vertime atsirado tiek kalbos perlų). Vertėjos darbas prie šios knygos turėjo būti itin titaniškas, mat tekstas parašytas senovės literatūros stiliumi, panašiai kaip Biblijos tekstai.
Detalė, kad jau 1947 metais romanas, pasirodęs JAV, buvo pavadintas pirmuoju bestseleriu pasaulyje, rodo – gera ir įspūdinga literatūra neturi sienų.
