„Montis Magia alpinistai“. Atvykimas į Patagoniją – kur viskas kitaip

Čia viskas kitaip: vanduo vonioje sukasi į priešingą pusę, gruodį prasideda vasara, šiaurinės kalnų sienos sausos ir šiltos, o pietinės - šaltos ir baisios. Patagonija – kalnai, apie kuriuos svajoja daugelis alpinistų.
El Chalten
El Chalten / MM alpinistų nuotr.
MM alpinistų nuotr./Saulė ir Gedas geria mate
MM alpinistų nuotr./Saulė ir Gedas geria mate

Saulė ir Gediminas pailsėję ir pakeliavę Meksikoje atskrido į Buenos Aires, kur prie jų prisijungė trečiasis komandos narys Arūnas. Paskutinę rudens dieną palikęs Europą, Argentinoje jis nusileido jau pirmąjį vasaros vakarą.

MM alpinistų nuotr./Aras pagaliau atvyko ir kartu važiuoja į kalnus
MM alpinistų nuotr./Aras pagaliau atvyko ir kartu važiuoja į kalnus

Alpinistai tikėjosi vos susitikę skristi į Argentinos pietuose esantį El Kalafatės miestelį, iš kurio važiuoti į El Čalten kalnų kaimelį. Deja, Argentinos muitininkai per daug susidomėjo mūsų siuntiniu iš Lietuvos su alpinistine įranga. Patenkinti smalsumui, jie užlaikė siuntinį kelias dienas, o mums  beliko toliau turistauti Argentinos sostinėje.

MM alpinistų nuotr./Manta 180 kg
MM alpinistų nuotr./Manta 180 kg

Buenos Airės – didžiulis tvarkingais kvartalais pastatytas miestas, daugumoje gatvių vienpusis eismas, o autobusai bei metro veža pigiai ir patogiai. Vedami Buenos Airėse gyvenančios merginos, apžiūrėjome labai europietiškai atrodančias gatves ir pastatus – dvidešimto amžiaus pradžioje Buenos Airės buvo itin pasiturintis miestas ir daug pastatų ir paminklų buvo atvežti iš Europos. Prancūziški pastatų fasadai ir angliškos pašto dėžutės privertė pamiršti, kad esame Pietų Amerikoje, o fontanas, identiškas esančiam La Ramblos alėjoje, Barselonoje, priminė mūsų keliones po Katalonijos klinties uolas.

MM alpinistų nuotr./Buenos Aires
MM alpinistų nuotr./Buenos Aires

Galiausiai atsiėmę įrankius, kuriuos naudosime kopiant į Patagonijos kalnus, išskridome. Pirmą kartą keliavome verslo klase. Taip nusprendėme ne ieškodami patogesnių sėdynių, o todėl, kad su mūsų kroviniais tokiu būdu pavyko mažiau sumokėti už viršsvorį. Kai pilotas pranešė, kad už dešimties minučių leisimės, pro langą pirmą kartą pamatėme mūsų kelionės tikslus – granito bokštus. Fitz Roy kalnas šaute šovė iš aplinkinių plynių.

MM alpinistų nuotr./Cerro Torre ir Fitz Roy
MM alpinistų nuotr./Cerro Torre ir Fitz Roy

Apsipirkę maisto produktų El Kalafatėje, autobusu važiavome į El Čalteną. Fitz Roy švietė priekyje. Negalėjome atitraukti nuo jo akių. Pagaliau atvykus į miestelį nuliūdome – kalnai pasislėpė debesų kamuolyje. Pabendravę su čia apsistojusiais alpinistais, sužinojome, kad paskutinės kelios dienos buvo giedros, o dabar vėl reikės laukti gero oro lango.

Stebime meteorologinių stočių duomenis ir sekame Jungtinių Valstijų jūrų laivyno modeliuojamą oro prognozę, kad galėtume tinkamai pasiruošti lipimui ir į kalnus išeiti laiku. O kol kas laipiojame neaukštomis uolomis miestelio apylinkėse ir treniruojame pirštus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs