Poilsį iškeitė į įkopimus
Gediminas ir Arūnas į Prancūzijos Alpes dviems savaitėms išvyko, kaip vieni iš instruktorių, kartu su dar šešiolikos žmonių grupe. Vaikinai mokė mažiau patyrusius grupės narius laipiojimo uolomis bei alpinizmo subtilybių, kartu kopė į viršūnes bei perėjas. Sudėtingesnius savo treniruočių maršrutus Arūnas ir Gediminas lipo tuomet, kai kiti grupės nariai ilsėjosi: vėlai vakare po vakarienės, anksti ryte prieš pusryčius arba per poilsio dienas. Kartu keliavę žmonės žavėjosi jaunuolių užsidegimu ir begaline energija, leidžiančia lipti beveik be poilsio. Gediminas, paklaustas ar nesijaučia pavargęs, atsakė: „pirmas prioritetų sąraše yra lipimas, o tik po to miegas”.
Lipimas naktį nustebino aplinkinius
Įprastai techniškai sudėtingus įkopimus alpinistai planuoja šviesiu paros metu, tačiau ilgi ir sudėtingi maršrutai kartais priverčia lipti ir naktį, pasišviečiant tik ciklopais – prožektoriais, pritvirtintais ant galvos. Mažiau patyrę alpinistai ant uolos neretai pasiklysta ir dienos metu, o naktį orientuotis vertikalioje plokštumoje dar sudėtingiau: prieš save gali matyti vos keliasdešimt metrų ir visa uola atrodo vienoda. Kai Gediminas ir Arūnas sutemus pradėjo kopti uola, į papėdę atbėgę žmonės šūkavo ir klausinėjo, ar nereikia pagalbos, tačiau vaikinai juos nuramino ir tęsė savo treniruotę. Lietuvių alpinistų žiburėlių judėjimas 250 metrų aukščio uola buvo pagrindinė vakaro pramoga slėnyje esantiems žmonėms.
Įkopimas prieš pusryčius
„Montis Magia alpinistai“ su visa grupe kelias dienas gyveno palapinėse ant ledyno daugiau nei 3 kilometrų aukštyje. Dienomis Arūnas su Gediminu mokė bendrakeleivius judėti tarp ledyno plyšių, kopti stačiu sniegu, ledu ir uola, Gediminas padėjo grupei įkopti ir į aukščiausią regiono viršukalnę Barres des Ecrins. Vieną rytą du jaunuoliai atsikėlė keliomis valandomis anksčiau ir naudodami greito lipimo technikas, leidžiančias pakankamai saugiai abiems judėti vienu metu, dar iki aušros įkopė 350 metrų aukščio uolų siena į Pointe Luise viršūnę. Pasigrožėję nuostabiu saulėtekiu, vaikinai suskubo kabinti virves ir leistis žemyn, tuo tarpu kiti grupės nariai tik kėlėsi ir ruošė visiems maistą. Gediminas ir Arūnas džiaugėsi spėję į pusryčius ir šaukštais kabindami makaronus su tunu pasakojo kolegoms apie rytinius nuotykius.
„Lengvai ir greitai” į aukštas ir sudėtingas uolas
Pasaulyje vis populiarėja alpinizmo stilius, kai kopiant pasiimamas tik pats minimaliausias įrangos kiekis ir mažos kuprinės, kartu naudojamos liberalesnės greito lipimo technikos leidžia sudėtingas atkarpas įveikti gerokai greičiau, nei klasikiniu būdu. Alpinistų patarlė sako: „kalnuose greitis yra saugumas” – kuo mažiau laiko praleidi pavojingoje situacijoje, tuo mažesnė tikimybė, kad atsitiks kažkas blogo, pasikeis oras ar prasidės griūtis. Tačiau jei lipant „lengvai ir greitai” visgi atsitinka kas nors blogo, išgyventi yra žymiai sunkiau. Lengvoje kuprinėje yra labai nedaug maisto ir nepakankamai šiltų drabužių, kad būtų galima išlaukti prasto oro tarpą ar sulaukti pagalbos, todėl šį kopimo stilių propaguojantys alpinistai turi būti pasiruošę judėti bet kokiomis sąlygomis.
Ištvermė, psichologinis pasiruošimas, lengvos kuprinės ir greito kopimo technikos visiškai pakeičia požiūrį į ilgus įkopimus ir leidžia maršrutus, įprastai kopiamus visą dieną, įveikti per kelias valandas ar, kopiamus kelias dienas, per vieną dieną.
Plačiau apie praliptų maršrutų technines detales, galite perskaityti „Montis Magia“ alpinistų tinklapyje ar „Facebook'o“ grupėje.
