Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Civilinės atsakomybės draudimo skyriaus vadovė Aušra Puodžiūnienė sako, kad leisdami laisvalaikį lauke gyventojai kasmet ne tik susižaloja patys, bet ir pridaro įvairaus dydžio nuostolių kitiems asmenims bei juos sužeidžia.
„Šiltuoju metų laiku padaugėja ne tik atvejų, kai gyventojai patys patiria traumas važinėdami dviračiais, riedučiais, paspirtukais ar riedlentėmis, bet taip pat ir – kuomet atsitrenkia į praeivius, stovinčius automobilius ar kitą vertingą turtą bei tokiu būdu jie apgadina arba sužeidžia žmones. Pripažinus, kad toks incidentas įvyko dėl dviračiu ar kitokiu būdu važiavusiojo kaltės, jam gali tekti atlyginti trečiųjų asmenų patirtą žalą“, – sako A.Puodžiūnienė.
Anot draudikų ekspertės, dažniausiai dviratininkai, riedutininkai ar riedlentininkai neatsargiai važinėdami apibraižo ar aplamdo netoliese stovinčius automobilius, nulaužia jų galinio vaizdo veidrodėlius. Nors, atrodytų, tai yra pakankamai smulkios žalos, tačiau, A. Puodžiūnienės teigimu, paprastai jos vis vien yra labai nemalonios, o netyčia apgadinus brangesnį automobilį nuostoliai gali būti ne tokie ir maži.
„Leisdami laisvalaikį lauke gyventojai tam turėtų stengtis pasirinkti tokias vietas, kur arti nebūtų daug automobilių ar būrio pėsčiųjų. Dažnai incidentai nutinka daugiabučių kiemuose, kur dviračiais laviruojama tarp gausybės sustatytų automobilių. Patartina dviračiais, riedučiais, riedlentėmis ar paspirtukais pramogaujant važinėti dviračių takais, erdviuose parkuose ar tokiems užsiėmimams specialiai įrengtose aikštelėse. Tiesa, ir čia kliūčių bei susidūrimų ne visuomet išvengiama – neretai atsitrenkiama į kitus pramogaujančiuosius ar praeivius“, – pažymi A.Puodžiūnienė.
Draudimo ekspertės teigimu, rizika visuomet išauga važiuojant dideliu greičiu, techniškai netvarkingu dviračiu su prastai veikiančiais stabdžiais ir be garsinio signalo. Važinėjant taip – galima rimtai sužaloti aplinkinius. Tokiu atveju už tai dažniausiai tenka atsakyti ir kompensuoti nukentėjusiojo gydymo išlaidas, o galbūt ir neturtinę žalą.
„Beje, už nepilnamečių iki 14 metų amžiaus pridarytus nuostolius ar kitiems asmenims sukeltus sužalojimus, pagal šalyje galiojančius įstatymus, atsako jų tėvai. Dėl to reikėtų turėti omenyje, kad nekaltas vaikų žaidimas lauke taip pat gali pridaryti rūpesčių ir užtraukti tam tikrą finansinę naštą. Taigi mažuosius nuo jaunų dienų derėtų pratinti dviračiu ar kitomis priemonėmis važinėti ir lauke žaisti saugiai“, – sako A.Puodžiūnienė.
Anot draudimo ekspertės, šiltuoju metų laiku dažniau nemalonumų savo šeimininkams pridaro ir keturkojai augintiniai. Pasitaiko, kad šie bėgiodami ir žaisdami lauke pargriauna bei sužaloja pėsčiuosius ar dviratininkus, rečiau – juos užpuola, apdrasko ir apkandžioja, suplėšo drabužius.
„Be abejo, šeimininkas visuomet pilnai atsako už savo augintinio elgesį, todėl įvykus incidentui, nuostolius atlyginti gali būti pareikalauta būtent gyvūno savininko. Dėl to savo augintinius viešose vietose reikėtų atidžiai prižiūrėti, vedžioti laikantis visų numatytų reikalavimų“, – pažymi A.Puodžiūnienė.
A.Puodžiūnienė pažymi, kad atsargiems reikėtų būti ir viešose vietose žaidžiant kamuoliu, mėtant žaidimui lauke skirtą vadinamąją „lėkštę“ ar kur nors parke mosuojant badmintono raketėmis.
Asmens civilinės atsakomybės draudimu apsidraudusių gyventojų, jų vaikų, bei augintinių kitiems asmenims padarytus nuostolius kompensuoja draudimo bendrovė. Tam, A.Puodžiūnienės teigimu, kiekviena konkreti situacija privalo atitikti keturias esmines sąlygas – turi būti nustatyti asmens neteisėtų veiksmų faktas, jo kaltė, konkreti žala ir apsidraudusiojo veiksmų bei trečiųjų šalių patirtų nuostolių priežastinis ryšys.
Europos bendrovės „ERGO Insurance“ duomenimis, vidutinė asmens civilinės atsakomybės draudimo žala pernai siekė 580 eurų. Didžiausia išmoka siekė daugiau nei 4,3 tūkst. eurų.
