Didžiausias likęs dviračių mėgėjų įvardijamas trūkumas: jog sostinėje
dviračių takai turi trūkių, t.y. nesusijungia į ištisinius dviračių takus. 2017-aisiais Vilniaus miesto savivaldybė žada užtaisyti skyles bent 250 probleminių vietų. O kas toliau? Iki 2020-ųjų žadama nutiesti antra tiek dviračių takų, kiek jų yra šiuo metu.
Tikslas – sujungti pagrindines trasas
„Dėmesys bus skiriamas visiems miesto rajonams, o iki 2020 metų iškeltas tikslas turėti vientisą dviračių takų tinklą urbanizuotose miesto teritorijose. Tai daroma daugiausia remiantis 2014 metais patvirtintu specialiuoju dviračių takų planu (sprendiniai numatomi iki 2020-ųjų), – sakė savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ susisiekimo dviračiais Vilniaus mieste projekto komandos vadovas Antonas Nikitinas. – Siekiama, kad per šiuos ketverius metus 90 proc. vilniečių gyventų ne toliau nei 1 km nuo dviračių tako. Kalbant apie centrą – ten daugiausia dirbama ties esamos infrastruktūros tobulinimu, probleminių vietų sprendimu“.
Per artimiausius ketverius metus siekiama sujungti visas esamų takų atkarpas į vieną tinklą. Prioritetas skiriamas vadinamosioms dviračių takų magistralėms, einančioms šalia arba netoliese pagrindinių gatvių, tokių kaip T.Narbuto gatvės, Ukmergės gatvės, Laisvės prospekto, Žalgirio gatvės, Ozo gatvės, Konstitucijos prospekto, Žirmūnų gatvės ir kitų.
Taip pat viena dviračių magistralė driekiasi palei Neries ir Vilnios krantines – ją su Šnipiškėmis sujungs dviračių takas, kuris eis per Linkmenų gatvę. Šioje gatvėje daugiabučių namų gyvenvietę „Linkmenų ežerai“ plėtojančios UAB „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas sako, kad sujungus pagrindinius dviračių maršrutus atsiras daugiau alternatyvų pasiekti tiek Vilniaus centrą, tiek kitus sostinės rajonus.
„Su dviračių takų plėtra ir vis tankėjančiu jų tinklu dviratis taps lygiaverte susisiekimo priemone – prognozuojame, kad dėl savo ekologiškumo ir mobilumo vis daugiau vilniečių jį rinksis. Plėtodami mūsų statomą gyvenvietę atsižvelgiame į būsimus gyventojų poreikius ir įrengėme sandėliukus, kuriuose galima saugoti dviračius, o antrajame šio projekto etape įrengsime bendrą dviračių laikymo patalpą“, – sako M. Chmieliauskas.
A.Nikitinas teigia, kad sujungus pagrindinius maršrutus, kitas žingsnis galėtų būti dviračių takų tinklo tankinimas. Jo realu tikėtis po 2021-ųjų metų. „Žvelgiant dar toliau į ateitį, po 2021-ųjų siekiama tankinti dviračių takų tinklą ir gerinti esamą infrastruktūrą, kad ji atitiktų dviratininkų lūkesčius ir paskatintų dviračiu naudotis dažniau,“ – sakė A.Nikitinas.
Analizuoja mobiliųjų programėlių duomenis
Gatvių plėtra planuojama įvertinant automobilių srautus. Tai padaryti galima ir be kokios nors specialios įrangos – užtenka prieš darbo pradžią išvažiuoti iš kurio nors sostinės „miegamojo“ rajono link centro. O kaip specialistai įvertina, kuriais takais pravažiuoja daugiausia dviratininkų?
„Prioritetus atsirenkame pagal esamus ir prognozuojamus dviračių srautus, taip pat pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintą „Dviračių takų specialųjį planą“. Esami srautai numatomi analizuojant kelis šaltinius: GPS duomenys iš įvairių programėlių („Strava“, „Endomondo“, Europos mynimo iššūkis), taip pat įvertinus gyventojų skaičius skirtinguose rajonuose,“ – sakė įmonės „Susisiekimo paslaugos“ projekto vadovas.
Beje, netoli Katedros (Gedimino prospekto ir T. Vrublevskio gatvių sankryžoje) ši įmonė maždaug prieš mėnesį pastatė specialų detektorių, fiksuojantį pėsčiųjų ir dviratininkų srautus.
„Kol kas duomenys iš detektoriaus neapdoroti – juos pradėsime analizuoti netrukus. Jeigu projektas pasiteisins – panašūs detektoriai galėtų atsirasti ir kitose miesto vietose,“ – patvirtino A.Nikitinas.
Dviratis – ir į darbą, ir į mišką
Bendrovės „Susisiekimo paslaugos“ atliktos apklausos duomenimis, 3 iš 4 dviratininkų pedalus mina daugiau nei kartą per savaitę arba kasdien: 42 proc. dviratis kelionėms pasirenkamas ne rečiau kaip kartą per savaitę, o kas trečias – kasdien. Net 9 iš 10 dalyvavusiųjų apklausoje prisipažino, kad dviratį dažniausiai naudoja laisvalaikio kelionėms, 2 iš 3 – kelionėms į darbą ar mokymosi įstaigas. Pusė respondentų nurodė dviratį naudojantys ir sportui ar treniruotėms.
Taigi daugiau žmonių išvažiuoja pasivažinėti pramogaudami, o ne siekdami nukeliauti į darbą. Tačiau čia – dar viena problema: pakankamai žaliame, miškų ir parkų apsuptame miške nėra galimybės su dviračiu saugiai pasiekti žaliojo ploto. Pavyzdžiui, į Belmonto parką, Pukčkorių atodangą tenka minti šalia itin judrios gatvės, per pramoninį miesto rajoną.
Tie, kurie dviračiu važinėjasi laisvalaikiu, pabrėžia, jog vienas iš svarbiausių veiksnių jiems yra dviračių takų kokybė, o tie, kurie siekia tokiu būdu nusigauti į darbą labiausiai vertina trumpą kelionės trukmę ir galimybę neteršti Vilniaus oro.
„Orientuojamės į dviratį, kaip judėjimo mieste alternatyvą: šiai dienai didžiausia problema yra ta, kad Vilniuje nėra sujungto dviračių takų tinklo – tad net ir iki žaliųjų erdvių nuvažiuoti dviračiu yra sudėtinga. Siekiame sujungti esamus takus, kad jais būtų galima nuvykti tiek į darbą, tiek į parduotuvę, tiek į parką. Parkuose šiuo metu yra įvairių judėjimo trasų, jos jau yra gausiai važinėjamos,“– sakė A.Nikitinas.
Šiuo metu dviratininkai miesto valdininkams rašo patenkinamą balą: 2,34 iš 5 už dviračių takų kokybę. Įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovė Modesta Gusarovienė viliasi, kad artimiausiu metu šie balai taps aukštesni – dviračių infrastruktūros gerinimas įtrauktas tarp svarbiausių Vilniaus prioritetų.
