Unguriukai Laukystos cecho baseinuose jau trys savaitės, sveria daugiau kaip pusę gramo – dvigubai daugiau nei kai čia atkeliavo iš Anglijos. Mat unguriai neršia Atlante, prie Amerikos, Sargaso jūroje, ir tik per trejus metus jų palikuoniai pasiekia Europos krantus. Iš čia itin menkių ikrus mėgstantys unguriukai ir atskraidinti į Lietuvą. Laukystos ceche jie auginami šiltai –vandens temperatūra siekia 25 laipsnius.
„Unguriukai atvažiuoja gležnučiai, mažučiai kaip siūliukai – 5–7 cm ilgio, o diametras – 2–3 mm. Dabar jau jie stipresni. Tinkamas pašaras – šaldyti menkių ikrai, bet jie teršia vandenį, todėl turi būti gera biofiltaracija. Norėtųsi duoti daugiau maisto, tačiau filtrai gali nedirbti. Tad žiūrima, kaip subalansuoti“, – pasakoja Žuvininkystės tarnybos vyriausiasis specialistas Rolandas Morkūnas.
Unguriukai Laukystos cecho baseinuose jau trys savaitės, sveria daugiau kaip pusę gramo – dvigubai daugiau nei kai čia atkeliavo iš Anglijos.
Ant išnykimo ribos atsidūrusių europinių ungurių ištekliai atkuriami daugelyje ES šalių, naudojamos Žuvininkystės fondo lėšos. Lietuvoje projektas įgyvendinamas ketvirtus metus, itin daug – 1 mln. 200 tūkst. ungurių jauniklių į ežerus paleista pernai, pradėjus veikti Laukystos cechui.
„Pradžioj pirkdavom paaugintus unguriukus, tačiau tai gana brangu. Kadangi dabar pavyko sutaupyti lėšų, projektą pratęsime ir kitais metais“, – sako Žuvininkystės tarnybos vyriausiasis specialistas Justas Poviliūnas
Po kelių savaičių paaugę iki dviejų gramų, unguriukai bus paleisti į ežerus, daugiausia Rytų Lietuvoje. O štai eršketo, įrašyto į Raudonąją knygą, jaunikliai per žiemą ūgtelėję iki pusės kilogramo, jau išleisti į Neries ir Šventosios upes. Kiekvienas iš 1200 žuvų turi žymeklį su numeriu.
„Per 3 metus paleista 22 tūkst. eršketukų, jie sėkmingai pasiekia Baltijos jūrą, Kuršių marias. Galėtumėme įžuvinti daugiau eršketų, jei sutartumėme su Europos Komisija, ir būtų skirtos lėšos“, – mano Žuvininkystės tarnybos direktorius Vytautas Grušauskas.
Žuvininkystės tarnyba prašo žvejų mėgėjų ir verslininkų pagavus žymėtą eršketą pranešti tarnybai, kad būtų žinoma, kur ši vertinga žuvis nuplaukia. Į Raudonąją knygą įrašytus aštriašnipius eršketus žvejoti draudžiama, už tai gresia tūkstantinės baudos.
