„Tokius siūlymus laikau atviru pasipriešinimu. Valstybei tai būtų ne tik didžiulė finansinė, bet ir moralinė žala. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų visų metų sunkaus darbo rezultatai faktiškai būtų nubraukti. Žengtume didelį žingsnį atgal“, – sako aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
Aplinkos ministerija skelbė, kad brakonierių šalyje sumažėjo 3 kartus.
Praėjusių metų vasarą Žuvininkystės įstatymu buvo įtvirtinta nuostata, kad aplinkos ministras nebegali nustatyti žalos žuvų ištekliams įkainių. Keisti žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarką galima tik bendru aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu.
Baudas nori sumažinti
Dabar Žemės ūkio ministerija siūlo žalos žuvų ištekliams atlyginimo dydį skaičiuoti pagal už praėjusių metų tam tikros žuvų rūšies, kuriai padaryta žala, vidutinę metinę pirminio pardavimo kainą.
„Netiesiogiai siūlomi padarytos žalos žuvų ištekliams dydžiai būtų iki 25 kartų mažesni, nei šiuo metu galiojantys žalos atlyginimo dydžiai“, – teigia Aplinkos ministerija.
Pavyzdžiui, pagal šiuo metu galiojančius žalų dydžius, už neteisėtai sugautą ungurį reiktų sumokėti tūkstantį litų (3 tūkst. litų, jeigu sugauta ichtiologiniame draustinyje ar rezervate). Pagal Žemės ūkio ministerijos siūlomą vidutinę pirminio pardavimo kainą, už neteisėtai sugautą ungurį daugiausiai reiktų sumokėti nuo 22 iki 132 litų. Vadinasi, žalos dydis sumažėtų nuo 22 iki 45 kartų.
Toms žuvų rūšims, kurios yra itin retos, saugomos ir kitoms, kurių pirminio pardavimo kainų neįmanoma nustatyti, Žemės ūkio ministerija siūlo taikyti vidutinę kainą – 40 Lt/kg.
„Kitaip sakant, žalos dydžiai retoms, saugomoms ir gausiai paplitusioms, mažavertėms žuvims netiesiogiai būtų suvienodinti. Neteisėtai sugavus 1 kg aštriašnipių eršketų (itin reti, įrašyti į Raudonąją knygą) ir 1 kg pūgžlių (gausiai paplitę) žalos dydis būtų toks pat, nors ekologiniu ir aplinkosauginiu aspektu šios žuvys negali būti sulyginamos“, – teigia Aplinkos ministerija.