Akcijos tikslas – užtikrinti lašišų ir šlakių migracijos kelių ir neršto apsaugą, pranešė Aplinkos ministerija.
Lašiša – nuo seniausių laikų viena iš labiausiai vertinamų žuvų mūsų upėse ir Baltijos jūroje. Jos ištekliai Lietuvoje labai sumažėjo, ir XX amžiaus 8-ajame dešimtmetyje lašiša įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Susirūpinta šių vadinamųjų karališkų žuvų išteklių atkūrimu.
Lašišos kiekvienais metais iš jūros plaukia neršti į upes. Joms iki savo nerštaviečių tenka nuplaukti ne vieną šimtą kilometrų. Laukinių lašišų ištekliams atkurti labiausiai trukdo brakonieriai, kurie gaudo neršti plaukiančias žuvis. Todėl lašišinių žuvų migracijos keliams ir nerštavietėms apsaugoti ir buvo pradėjo rengti akciją „Lašiša“.
Aplinkosaugininkai primena, kad leidžiama žvejoti ne mažesnes nei 65 cm ilgio lašišas ar šlakius. Per vieną žvejybą galima paimti tik vieną sugautą lašišą arba šlakį, o sugavus reikia nuplėšti pažymėtą žvejo mėgėjo kortelės dalį, ir tokia kortelė jau nebegalioja.
Be to, per dešimt dienų privaloma pateikti ataskaitą – nurodyti žvejybos datą, upės atkarpą, sugautos žuvies svorį, ilgį ir kt. duomenis. Gabenant sugautą lašišą ar šlakį privaloma turėti jų teisėtą įsigijimą patvirtinantį dokumentą – žvejo mėgėjo kortelę lašišų ir šlakių žvejybai. Prekiauti sužvejotomis lašišomis ar šlakiais draudžiama.
Už lašišos ar šlakio neteisėtą sugavimą gresia administracinė atsakomybė – bauda nuo 250 iki 550 eurų ir pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas. Be to, pažeidėjas turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Už vieną neteisėtai sugautą lašišą ar šlakį teks sumokėti daugiau kaip 580 eurų. Jeigu ši žuvis neteisėtai bus sugauta ichtiologiniame draustinyje ar rezervate, reikės sumokėti trigubai.
Akcija „Lašiša“ vyks iki lapkričio 20 dienos.
