Dabar Europoje daug diskutuojama, kaip atkurti eršketinių žuvų išteklius, atitinkamose Europos Sąjungos direktyvose numatyta šių žuvų veisimo programa, kurioje dalyvauti kviečiamos visos Baltijos šalys, tačiau I.Voitsas pabrėžia, kad geros valios užteko ir anksčiau, kad jau anksčiau sukurta speciali eršketų (tiesa, neįvardijamos konkrečios rūšys, tačiau greičiausiai sterlės ir sturiai) veisimo metodika, tačiau dabar atsiranda gamtinės prielaidos atlikti tokį žuvivaisos eksperimentą. Esą, eršketus, o tiksliau atlantinį eršketą ir sterles bandyta veisti jau anksčiau, bet Baltijos jūra pasirodė šioms žuvims per šalta. Su šiuo I.Voitso teiginiu sutiks ne visi ichtiologai, nes minėtos žuvivaisinės programos buvo epizodiškos, jų apimtys – mažos.
Kas pasikeitė dabar? I.Voitso teigimu, Baltija pamažu tampa ežeru, kurio vanduo jau nebe toks sūrus kaip anksčiau. Štai Rygos įlankoje vandens sūrumas siekė 11 promilių, o dabar liko 4 promilės. Pačioje Baltijoje vandens sūrumas vidutiniškai siekė 18–20 promilių, bet šiandien jis sumažėjo iki 11–12 promilių. Baltijos jūroje pradėjo dažniau lankytis šiltesnių jūrų žuvys. Tad neatsitiks nieko nuostabaus, jei Baltijos jūroje greta brėtlingio, strimėlės ir menkės po kelių dešimtmečių atsiras dar viena verslinė žuvis – eršketas. Na, o Latvija I.Voitso teigimu, taps pigių juodųjų ikrų eksportuotoja.
Latvių ambicijos žuvininkystės srityje turi pagrindą, nes šioje šalyje yra nemažas mokslininis ir materialinis potencialas tokiems projektams vykdyti. Praėjusio amžiaus antroje pusėje Latvijoje buvo sėkmingai veisiamos lašišos ir šlakiai, o šių darbų rezultatas – dideli tuntai tauriųjų žuvų, atplaukiančių neršti į Latvijos upes, ir nemaži verslininkų laimikiai.
Kad latviai netaptų juodųjų ikrų ekspertų monopolistais mūsų regione, reikia nežiopsoti ir vykdyti savas programas.
