Istorikai iki šiol spėjo, kad pirmieji meškeriojimo kabliukai atsirado Pietryčių Azijoje pirmykštės žemdirbystės epochoje, t.y. maždaug prieš 5500 metų. Archeologų radinys Rytų Timore šią datą nukelia į tolimą praeitį – pirmykštės bendruomeninės santvarkos laikus. Kartu su kabliukais australų ekspedicija Džerimalai urvuose aptiko daugybę kaulinių žuvų liekanų, kurių amžius siekia 42 000 metų. Dalis žuvų skeletų liekanų priklauso priekrantėje gyvenančioms okeaninėms žuvims, tačiau daugiau kaip pusė – žuvų, aptinkamų atviroje jūroje, liekanos. Tai tunai, rykliai ir rajos.
Kadangi žuvų meškeriojimo atvirame vandenyne – sudėtinga, archeologų radiniai liudija, kad žmonės, gyvenę Pietryčių Azijos saloje, tais laikais stebėtinai gerai išmanė laivybą jūroje. Mokslininkai teigia, kad tokius ankstyvus istorinius laikus siekiantis liudijimas, patvirtina tyrinėtojų hipotezes. Jų teigimu, šiuolaikiniai žmonės Australijos krantus pasiekė prieš 50 000 metų ir jau tada sugebėjo valdyti plaukiojimo priemones bei orientuotis atviroje jūroje. Antra, tolimose jūrų kelionėse būtinai reikėjo pasigauti žuvų, gyvenančių atviroje jūroje, nes tai buvo vienintelė galimybė papildyti maisto atsargas. Mokslininkai mano, kad jūreivystės įgūdžius pirmieji įgijo Afrikoje gyvenę žmonės, tačiau liudijimų neišliko, nes teritorijos, kur būta pirmųjų jūreivių gyvenviečių ir kaimų, atsidūrė po vandeniu gerokai pakilus pasaulinio vandenyno lygiui. Džerimalai urvai Rytų Timore – vienintelė nelytėta vieta, kuri išliko todėl, kad yra pačiame stataus vandenyno kranto viršuje.
