Žūklės mėgėjų grupė „Facebook“ tinkle.
Pirmoji ledą išlaužė Danės upė, įtekanti į Kuršmares Klaipėdos uosto akvatorijoje. Uostamiesčio ribose klaipėdiečiai jau porą savaičių meškeriojo nuo šios upės ledo kuojas ir ešerius, o dabar tik retkarčiais tėkmė iš Danės aukštupio atplukdo vienišas aptirpusias lytis. Po Danės iš ledo gniaužtų išsivadavo Malkų įlanka, o paskui srovė sustiprėjo visose mariose ir jos plaunamas ledas tapo trapus.
Tad stintmečio, kuris ant Kuršmarių ledo atvilioja meškeriotojus iš visos Lietuvos, pradžia nukelta neribotam laikui ir priklausys nuo to, ar vėl atplūs ciklonų nešamas šaltis. Dabar vienintele galimybe pameškerioti stintų vėl tapo uostamiesčio krantinės, o tiksliau Danės žiotys ties kruizinių laivų terminalu.
Čia susiduria stipri Kuršmarių, kurias jau kelintą dieną šiaušia stiprūs pietų ir pietvakarių vėjai, tėkmė ir iš Danės plūstantis vanduo, tad aukštos krantinės užuovėjoje susiformuoja sukūriuojančio vandens „kišenė“, kurioje prieš srovę plaukiančios stintos stabteli pailsėti, o paskui traukia toliau.
Pasak klaipėdiečio meškeriotojo Mariaus Urnikio, didstintės jau nuo gruodžio pradžios, traukia į Kuršmares ir, kaip įprasta, būriuojasi plotuose tarp Juodkrantės ir Drevernos, kur gelmė siekia 3-4m. Čia jos laukia pavasarinių orų, nes kartu su jais iš Atmatos ima plūsti polaidžio vanduo, išlaužiantis ledą. Tada dideli stintų būriai patraukia į Nemuno deltą ir Miniją neršti. Teigiama, kad stintų būriai pasiekia Gilijos žiotis, tačiau didžioji dalis jų neršia gerokai arčiau.
 |
| Stintas naktį vilioja šviesa, todėl meškeriotojai ant krantinės įrengia halogeninius prožektorius, kurių šviesa nukreipta į vandenį |
Po neršto stintos pasuka atgal į Baltiją, bet dabar jos brandina ikrus ir ruošiasi nerštui, tad nepraleidžia progos pasistiprinti vienu kitu kaloringu kąsniu. Stintos – mėsėdės, vegetariškais masalais jų nesuviliosi. Danės žiotyse meškeriotojai jas gundo kibti ant kabliukų užvertais stintų, kuojų ir net silkių gabaliukais.
Nuo krantinės meškeriojant naudojami ilgi dugninėms skirti „feeder“ meškerykočiai, todėl užmetami montažai ne su 2-3 kabliukais, kaip meškeriojant nuo ledo, o su 5-6, tarp kurių – 20-30 cm atstumas. Kad stintos drumstame vandenyje greičiau pastebėtų masalą, virš kabliukų ant valo užveriami švytintys karoliukai. Beje, stintos masalus drumstame vandenyje aptinka ne tik regos organais, bet ir uosle, todėl patartina juos apipurkšti stiprų stintienos ar krevečių aromatą skleidžiančiais sirupais.
 |
| Kad drumstame vandenyje stintos greičiau aptiktų masalą, virš kabliukų užveriami švytintys karoliukai |
Stintas daug kas meškerioja dieną, tačiau, pasak M.Urnikio, jos geriausiai kimba naktį. Stiprų aromatą skleidžiantys masalai – pranašesni, nes naktį rega – menkas pagalbininkas. Kad stintos būriuotųsi ties užmestais masalais, kai kurie meškeriotojai ant krantinės įtaiso halogeninius prožektorius, kurių spinduliai nukreipti į vandenį. Apšviestoje vandens storymėje masalai geriau matomi. Antra, šviesos aureolė stintas taip pat masina. Energija prožektoriams tiekiama iš automobilinių akumuliatorių.
