Kaip „15min“ sakė Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Egidijus Bukelskis, aplink Vilnių populiarių poledinei žvejybai skirtų vandens telkinių nėra. Tik patys nekantriausi sėda ant pirmo pasitaikiusio tvenkinio ar ežero, esančio netoli sostinės. Tačiau tokie nekantruoliai dideliu laimikiu gali pasigirti labai retai.
„Žvejai renkasi didesnius, žuvingesnius vandens telkinius. Kai kurie žvejoja Trakų rajone. Tačiau daugelis pasuka Elektrėnų link, važiuoja į Molėtų ežeryną, Ignaliną, Zarasus“, – vardijo E.Bukelskis. Dažnas žvejas važiuoja į Kauno ar Kuršių marias, o kai kurie pasiekia net Latviją. „Atstumas žvejui nėra kliūtis“, – pabrėžė pašnekovas.
Jis tikino, kad poledinės žūklės mėgėjas pirmiausiai renkasi ramybę: „Aš pats irgi ieškau ramių vietų, kuriose nebūtų didelių susibūrimų. Juk jeigu mes, visi vilniečiai žvejai, susirinktume ant Žaliųjų ežerų, čia nebūtų kur kojos pastatyti.“
Tiesa, kad kai kurie žvejai poledinės žūklės nemėgsta, todėl renkasi žvejybą upėse: ten kimba geriau, bet ne visi ryžtasi braidyti pusiau užšalusių upių pakrantėmis.
Lydekos – saugomos
Kokiais laimikiais žiemą dažniausiai džiaugiasi žvejai? Tai ešeriai ir kuojos. Kai kurie pagauna karšių ar plakių. „Žinoma, žveją kartais pradžiugina ir pūgžlys užkibęs – žuvienės galima išsivirti“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis priminė, kad nuo sausio 1 dienos negalima gaudyti lydekų.
Kalbėdamas apie tai, kada žiemą Kuršių mariose pradeda kibti stintos, E.Bukelskis sakė, kad buvo ne vieni metai, kai jos geriausiai kibdavo sausio mėnesį. „Pasakyti, kada jos atplauks, ir pasakyti, kada gerai kibs, neįmanoma“, – tikino žvejys.
Rizikuoja gyvybe
Žvejojant ant ledo labai svarbu pasirūpinti savo saugumu. „Skandinavijoje kai kur net taisyklėse yra įrašyta, kad žvejys neturi teisės lipti ant ledo, neturėdamas specialių kablių, kurie padėtų išsigelbėti, jeigu jis įlūžtų. O kai kur draudžiama žvejoti be specialaus vandens paviršiuje padedančio išsilaikyti kostiumo. Tai yra labai rimti ir pagrįsti reikalavimai, juk dėl žuvelioko rizikuoti neverta“, – teigė E.Bukelskis.
Tačiau Lietuvos žvejai dažnai būna ne tokie atsargūs – lipa ant ledo nepaisydami patarimų, įspėjimų, nežinodami, koks ledo storis. E.Bukelskis priminė, kad ledo storį reikėtų išmatuoti ir patikrinti, ar lipti ant ledo yra saugu, todėl žvejui privalu turėti ledui kirsti skirtą įrankį, vadinamą peikena.
„Nors jau žiema persirito į antrą pusę, ledas ne visur yra tvirtas. Todėl kas antrą žingsnį reikia suduoti su peikena per ledą išbandant jo stiprumą. Jeigu pavyksta pramušti per du tris kartus, toks ledas yra pavojingas ir toliau eiti nereikėtų“, – patarė patyręs žvejys.
Ledo storis
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis sakė, kad ledo, uždengusio vandens telkinius, storis labai nevienodas. „Pavyzdžiui, šiaurės rytuose, kur Molėtų ežerynas, Ignalina, galima drąsiai meškerioti. Trakų ežerus irgi uždengęs storas ledas“, – sakė A.Kajutis.
Tačiau įspėjo, kad į Sartus važiuoti žvejoti neverta – ledas uždengęs tik ežero pakraščius. Rizikinga, anot jo, šiuo metu žvejoti ir Kauno mariose, tačiau Kuršių mariose, ties Nida ir Vente, šiuo metu taip pat saugu. „Vis dėlto į žūklę važiuojant reikia pačiam pasitikrinti, ar lipti ant ledo saugu“, – patarė A.Kajutis.
