ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai neseniai sutarė, kad atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas ir Europos Komisijos siūlymą nuo sausio pirmosios Baltijos jūroje ir verslinė, ir mėgėjiška menkių žvejyba bus visiškai uždrausta. Toks drastiškas sprendimas buvo priimtas pastebėjus, jog menkių ištekliai rytinėje Baltijos jūroje krantinėje menksta. Kada žvejai vėl galės gaudyti menkę – nežinia. Prognozuojama, kad toks draudimas galios kelerius metus.
Ketvirtadienį į Žemės ūkio ministerijos verslinės žvejybos atstovams rengtą konferenciją atvykę žvejai mėgėjai piktinosi: žinia, kad jau nuo sausio nebegalės pagauti nė vienos menkės, jiems buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.
„Kaip jūs atstovaujate mums Europoje? Ar kas nors pakovojo už mus? Kaip leidote, kad menkių žvejyba būtų užrausta visiškai?“ – piktinosi žvejai.
Anot jų, dėl tokio sprendimo kentės visi: tiek patys mėgėjiškos žūklės mėgėjai, tiek laivų nuomotojai, gidai, tiek ir masalų, blizgių gamintojai, žūklės parduotuvės, viešbučiai, kuriuose apsistoja kelioms dienoms žvejoti atvykę svečiai iš kitų Lietuvos miestų.
Kaip jūs atstovaujate mums Europoje? Ar kas nors pakovojo už mus? Kaip leidote, kad menkių žvejyba būtų užrausta visiškai?
Dėl savo pragyvenimo šaltinio kovojantys žvejai piktinosi nesulaukę ministerijos dėmesio: žemės ūkio ministras Andrius Palionis nerado jiems laiko.
Žinia – lyg smūgis
Bendrovės „Baraccuda Tour“ vadovas Sergejus Babeško plukdo žūklės mėgėjus į Baltijos jūrą. Jo įmonė yra sudariusi sutartis su įvairiais populiariais dovanų kuponų pardavėjais. Jau kitiems metams „Baraccuda Tour“ kelionių į jūrą žvejoti yra pardavusi maždaug už 30 tūkst. eurų.
Sužinojęs, kad gaudyti menkes nuo kitų metų bus draudžiama – S.Babeško atsidūrė aklavietėje. Piktinamasi, kad verslinės žūklės atstovai su planais drausti žvejoti menkę buvo supažindinami kone prieš metus, jau aptariami kompensaciniai mechanizmai, o mėgėjams prasitarta tik prieš kelias savaites.
„Aš irgi darau verslą. Kodėl negaliu pretenduoti į kompensaciją? Už mus niekas nekovojo Briuselyje. Nusprendė, kad su kabliukais išgaudome menkes. Tai nesąmonė“, – piktinosi klaipėdietis.
Paskaičiuota, kad mėgėjai žvejai pagaudavo vos 2–3 proc. visos menkių kvotos, kuri suteikta Lietuvai.
Tai, anot žvejų, tikros ašaros. Iki šiol vienos žūklės metu vienam žvejui buvo galima pagauti iki 15 kg menkių. Tačiau ir to kiekio neretai net nepagaunama: vyraujantys vėjai dažnai net neleidžia išplaukti į jūrą.
Anot žvejų, mėgėjiška žvejyba apima visą ekonomikos grandinę ir į tai būtina atsižvelgti. Kaip sakė žvejus į jūrą lydintis „Big Fish'as“ atstovas Edvinas Alšauskas: tai ir laivų nuoma, ir įrankių nuoma, masalai, degalai laivams. Išplėtota visa rekreacinės žvejybos jūroje kultūra. „Žvejoti į jūrą dažnai atvyksta vilniečiai, kauniečiai, jie apsistoja viešbučiuose. Taigi – susidaro visa grandinė“, – sakė jis.
Žvejai mėgėjai svarsto susiburti ir kreiptis tiesiai į ES, nes Lietuvoje palaikymo nesulaukia.
Kentės ir masalų gamintojai
Menkių žūklei masalus gaminančios įmonės „Aisies žūklė“ vadovas Modestas Mataitis stebėjosi, jog jo bendrovė, taip pat susijusi su draudimu, į jokias kompensacijas negali pretenduoti.
18 darbuotojų turinti bendrovė, skaičiuojama, dėl šio draudimo per metus gali prarasti apie 200 tūkst. eurų pajamų.
„Mes masalus gaminam visam Baltijos regionui. Ši žinia mus pasiekė, kai padarytos investicijos, nupirktos medžiagos. Manome, kad turi būti atkreiptas dėmesys ir į tokius ūkio subjektus, kaip mes“, – teigė pašnekovas.
Jis sutinka, kad menkių rytinėje Baltijos pakrantėje iš tiesų sumažėję, tačiau ne tiek, kad griežtai būtų draudžiama bet kokia žvejyba.
„Nemanau, kad mėgėjams reikėtų drausti tą pramogą. Daugiausiai įtakos mažėjantiems menkių ištekliams turi verslinės žvejybos atstovai. Į jūrą jie gali išplaukti ir esant 3 metrų bangai, kai mėgėjų laiveliams ir metro banga jau per didelė“, – kalbėjo M.Mataitis.
Nuostolius, anot jo, patirs ir žvejybos prekių parduotuvės.
Prognozuoja: žuvys brangs
Mėgėjai žvejai tikino kartu buvę ir neoficialūs verslinės žūklės atstovų kontrolieriai: sužiūrėdavę, kad tinklai jūroje būtų tvarkingi, būtų laikomasi taisyklių.
Uždraudus menkių žvejybą, jų priegaudis – atsitiktinai su kitomis žuvimis įkliuvusios menkės – vis tiek atsidurs ant prekystalių.
Mėgėjai bijo, kad šiuo gali būti piktnaudžiaujama. „Tai milžiniški pinigai – jūs suprantate. Kas kontroliuos“, – piktai kalbėjo jie.
Kaip pranešė Žemės ūkio ministerija, Lietuvai mažinamos ir kitų žuvų kvotos: strimelių 10 proc., šprotų 22 proc., lašišų – 5 proc. Taip pat įvedami žvejybos draudimai ir ribojimai žuvų neršto metu.
Verslinės žūklės atstovai gali pretenduoti į kompensacijas. Yra numatyti įvairūs mechanizmai: veiklos stabdymas, laivų pjaustymas
Ką turėtų daryti mėgėjai, niekas pasakyti negali. Mėgėjiškos žūklės atstovai piktinosi, kad kitų šalių atstovai pakovojo už savo žvejus. Štai vokiečiai mėgėjai pyko gavę leidimą vienos žūklės metu pagauti vos 2 kg menkių, po derybų šis rodiklis pakilo iki 5 kg.
Mokslininkai: ištekliai greitai senka
Kaip teigė Antanas Kontautas, Jūros tyrimų instituto Klaipėdos universitete darbuotojas, menkių rytinėje Baltijos jūros pakrantėje iš tiesų labai mažėja.
„Jau tikrai prastai. Ypač jos sumažėjo per pastaruosius 8 metus. Reikia daug laiko, kad žuvų populiacija atsikurtų. Galbūt 8–10 metų, nebent susiklostytų palankios aplinkybės“, – kalbėjo jis.
Anot A.Kontauto, draudimas žvejoti visiems – suprantamas. Visi – tiek verslinės, tiek mėgėjiškos žūklės atstovai yra naudotojai, todėl kartu turėtų ir susitelkti.
Remiantis mokslinėmis rekomendacijomis, bendras leidžiamas sužvejoti rytinės Baltijos jūros dalies menkių kiekis nuo 2014 m. buvo kasmet mažinamas, o 2019 m. jis buvo sumažintas nuo 65.934 tonų iki 24.112 tonų. Tačiau pastaraisiais metais žvejai išnaudojo tik 40–60 proc. bendro leidžiamo sužvejoti kiekio, greičiausiai dėl to, kad trūko komercinio dydžio žuvų.
„Suprantu, kad mėgėjai pagauna visai nedaug leidžiamos kvotos. Štai, tarkime, Švedijoje mėgėjai pagauna apie trečdalį visos šaliai suteiktos menkių kvotos. Tačiau man kaip biologui sunku argumentuoti, kai situacija tokia prasta, kodėl vieniems leidžiama, o kitiems – ne“, – 15min sakė mokslininkas.
Draudimas žvejoti menkes įsigalios dalyje Lenkijos, Lietuvoje ir Latvijoje, kur šių vertingų žuvų ištekliai smarkiai sumažėję.
„Ką valgysime? Brokolius turbūt. O jei rimtai – dar turime strimeles, šprotus, lašišas, plekšnes. Stintas galų gale“, – šypsojosi A.Kontautas.
