Masalų parinkimas
Patikrinti šią versiją pasirinkau gana nedidelį, tačiau žuvingą Vabalių ežerą, kuriame gausu lydekų. Rytas išaušo saulėtas, tad tikėtis aktyvaus margašonių kibimo buvo sunku, tačiau netrukus visiškai atsitiktinai parinktu masalu – šilto ir šalto mačiusiu ir, be to, dar ir „nekilmingu“ „rattlin“ tipo vobleriu, kurio gimimo vieta – kažkuri Kinijos provincija, pavyko suvilioti pirmą lydeką. Kad masalas atsitiktinis, įsitikinau per pusvalandį, nes šis vobleris daugiau nieko nesudomino. Tada su kolega atidarėme žūkladėžes ir prasidėjo masalų rotacija.
Kadangi girdėjome įvairiausių atsiliepimų apie ežero „charakterį“ ir absoliučiai kategoriškų patikinimų, jog tai – „metalo“ ežeras (suprask, jog lydekos šiame ežere stveria tik blizges, būtinai sidabraspalves su raudonu akcentu), bet žinojome kitą nuomonę, teigiančią, jog tai – spiningavimo tvičingo metodu ežeras, kuriame lydekos atakuoja natūralios masalinių žuvelių išvaizdos „minnow“ voblerius, o taip pat ir trečią, teigiančią, kad tinkamiausias šio ežero lydekų viliokas – stambi sidabraspalvė sukrė. Tad visas šias versijas stropiai tikrinome, tačiau buvo akivaizdu, jog mūsų naudojami masalai – atsitiktiniai, lydekų kibimai, nors jų buvo nemažai, taip pat nesistemingi.
Skaidrokas korpusas
Tada nutarėme išsitraukti iš kišenės „slaptą ginklą“, kurį pasiūlė į išvyką būtinai pasiimti šį ežerą, telkšantį jo tėviškės pašonėje, nuomojantis, prižiūrintis ir puoselėjantis Virginijus Lukoševičius. Įdomiausia, kad jis atitiko kategoriją masalų, informacija apie kuriuos šiemet vienas su kitu dalijasi spiningininkai. Šis slaptas ginklas – 12 cm “minnow” tipo „Behr“ guminukas, turintis liaunoką uodegos kamieną, leidžiantį šiam elastingam masalui aktyviai viksnoti uodegos mente ir priklausantis dryžuotų masalų . Bet šis masalas ypatingas ne tik unikaliu žaismu, nes plaukia iš lėto pasvirdamas tai ant vieno, tai ant kito šono, bet ir labai tikroviška išvaizda – guminukas yra gana tiksli ešerio kopija.
Vizualinis kontaktas
Minėtas guminukas imituoja ešerius su žalsvomis arba rausvomis nugarėlėmis, o dryžuoti šonai sukuria optinę apgaulę – dryžių atrodo dvigubai daugiau nei yra ant vieno šono, nes guminukų korpusai pusiau skaidrūs ir tarpais, kai masalas pakliūva į geresnio apšviestumo zoną, matyti ir ant kito šono išmarginti dryžiai. Guminukų turėjom šešis, padalinom po tris kiekvienam ekipažui ir nusiyrėm prie salos.
Lygiai po šešiolikos minučių (laikas buvo užfiksuotas tam, kad sužinotume, kiek truks dreifas nuo salos iki ežero pakraščio), suskambo mūsų valtyje buvęs mobilusis – kolegų valties, lenkusios ežero salą iš dešinės, ekipažas pranešė, kad rengiama skubi fotosesija – dryžuotą guminuką stvėrė lydeka, kurį suplėšė graibšto tinklą, bet stebuklu už jo liekanų užsikabino masalo kabliukas. Taip kabanti ant graibšto lydeka ir buvo įkelta į valtį.
Šiemet ešerių imitacijomis spiningininkams pavyksta suvilioti nemažai lydekų |
Žodžiu, iriamės, kad suskubtume į fotosesiją. Priplaukiam prie kolegų – lydeka tikrai įspūdinga. Į žiomenis tilptų rankinio kamuolys. Grynas laimikio svoris – 7,6 kg. Per kitas keturias valandas dryžuotu „Behr“ guminuku susivilioja 2,5 kg ir 2,6 kg lydekos bei serija tokių, kurios pagal Vabalių klasifikaciją vadinasi „prieaugliu“.
Žiūrint platesne prasme, mūsų eksperimentas patvirtino ne tik tai, kad Vabalių ežere tinkamiausi masalai – dryžuoti guminukai, bet ir ichtiologų tyrimų duomenis, jog kai kuriuose ežeruose beveik 80 proc. lydekų raciono sudaro ešeriai, o kituose – maždaug pusę. Šiemet lydekos dažniau atakuoja dryžuotus masalus, matyt, todėl, kad pernai ir užpernai būna sėkmingo ešerių neršto, todėl šiemet ežeruose gausu sprindinių ešerių, kuriuos margašonės aktyviai medžioja.
Sėkmingiausiai lydekas provokuoja atakuoti dryžuoti guminukai, kurių korpusai - skaidrūs |