Rezoliucijai pritarė 427 EP nariai, nepritarė 249, o susilaikė 25. EP prašo Europos Komisijos iki šių metų gruodžio 31 d. įvertinti dabartinių ungurių išteklių atkūrimo priemonių veiksmingumą, visų pirma, ar pasiteisina ungurių perkėlimas iš donorinių teritorijų į tas vietas, kuriose jie nyksta. Šio vertinimo pagrindu iki kitų metų kovo mėn. raginama parengti naujas taisykles, kurios padėtų atkurti europinių ungurių išteklius.
Parlamentas įtraukė nuostatas, kurios įpareigoja valstybes dažniau informuoti apie ungurių išteklių valdymo priemonių poveikį, t.y., kas dvejus metus, o ne kas šešerius, kaip iki šiol. ES valstybėms, pažeidusioms šį reikalavimą, siūloma perpus sumažinti ungurių sugavimo kvotą.
Europinių ungurių mažėjimą greičiausiai lemia per didelė žvejyba, tarša ar net vandenyno srovių pokyčiai, nes unguriai migruoja iš vandenynų į upes ir atgal. Iki šiol nepavyko užtikrinti komercinės grąžos iš ungurių išteklių atkūrimo jų sugavimo vietose.
„Ungurių ištekliams iškilęs pavojus, o ES valstybės deda per mažai pastangų juos atkurti. Todėl Europos Parlamentas kviečia Europos Komisiją parengti naujas ungurių išteklių atkūrimo taisykles, kurios ištaisytų dabartinių taisyklių, leidusių pereikvoti šių žuvų išteklius, spragas“, – teigė EP pranešėja švedė Isabella Lövin.
Dėl šių taisyklių toliau bus deramasi su ES Taryba. Tikėtinas antrasis svarstymas.
