Kelių mėnesių eršketukai paleidžiami į Neries ir Šventosios upes, kuriose jie neršdavo nuo senų laikų. Šios karališkos žuvys gali užaugti iki kelių šimtų kilogramų, itin vertingi jų ikrai.
Daugiau nei prieš 50 metų išnykusius Baltijos jūros eršketų išteklius Lietuva ėmėsi gaivinti prieš ketverius metus. Daug didesnius darbus atlieka Vokietijos ir Lenkijos specialistai. Lenkų žuvininkai, anksčiau pirkę ikrus iš užsienio, daugiau nei prieš dešimtmetį atsivežė pirmuosius veislinius eršketus ir nemažai jų veisia vietoje.
„Mes per aštuonerius metus išleidome daugiau nei 750 tūkst. eršketų – ir smulkių, ir kiek paaugintų. Šios žuvys upėse išbūna metus, dvejus ir išplaukia į jūrą, 15–17 metų subręsta ir vėl grįžta į upes neršti. Svarbiausia, kad turėtume lėšų stebėjimams, kaip jie išgyvena, kur migruoja“, – sako Lenkijos vidaus žuvininkystės instituto profesorius Rišardas Kolmanas.
Tarptautinės konferencijos dalyviai susipažino ir su Ukrainos patirtimi atkuriant tik upėse gyvenančių sterlių – mažiausių eršketinių žuvų – išteklius. „Kalbėjome apie bendrą projektą, atkuriant sterlių išteklius Rytų ir Centrinės Europos upėse. Ukraina ir Lietuva su Lenkija galėtų kartu dalyvauti šiame projekte“, – mano Ukrainos Černovicų nacionalinio universiteto profesorius Oleksijus Khudyjus.
Vertingoms erškėtinėms žuvims parengta bendra Lenkijos, Vokietijos, Lietuvos, Latvijos ir kitų šalių programa iki 2020 m. Už ES programos „Life plius“ lėšas bus perkami ikrai, įranga stebėti eršketų migracijai.
„Žadame tęsti darbus. Iki šiol stebėdavome eršketus, jų kelią iki Kuršių marių. Tačiau norime tuos tyrimus atlikti ir Kuršių mariose – stebėti, kaip jie migruoja, kada išplaukia į Baltijos jūrą“, – sako Lietuvos žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Aidas Adomaitis.
Anot specialistų, į Raudonąją knygą įrašytų Baltijos eršketų išteklių nepavyks atkurti, jei nepadės žvejai. Jų prašoma pagautą eršketą paleisti atgal į vandens telkinį.
