Pastaroji išvada mokslininkui peršasi įvertinus stintų išteklių gausumo cikliškumą ir šiųmetės žvejybos pasiekimus Baltijos jūros priekrantėje: šviežiais agurkais kvepiančių žuvelių sugauta mažiau, jų būta gerokai smulkesnių.
Žvejybos Nemuno deltoje sėkmė didele dalimi priklausys dar ir nuo gamtinių sąlygų.
Anot dr. A. Švagždžio, pastaruosius kelis metus apie 70 proc. visų Nemuno žemupyje sužvejotų stintų buvo sugauta Skirvytėje, todėl labai tikėtina, kad ir šiemet šioje upėje tinklus traukiančių žvejų laimikiai bus didžiausi.
Panašiai, matyt, galvoja ir žvejybos verslininkai. Mat šiandien Šilutės seniūnijoje įvykusiame stintų žvejybos vietų ir tinklų skirstymo konkurse didžiausios pinigų sumos – kai kuriais atvejais dešimtys tūkstančių litų – buvo siūlomos būtent už teisę gaudyti stintas Skirvytės upėje.
Stintos Nemuno deltos upėse turėtų pasirodyti, kai išeis ledai, o vandens temperatūra įšils iki 3 laipsnių pagal Celsijų. Dr. A. Švagždžio manymu, jeigu orai per daug nesikeis, tai gali įvykti pirmoje kovo pusėje.
