Žūklės grupė „Facebooke“ (spausk čia)
Mokslininkai rekomenduoja Grenlandijoje gaminti biokurą iš poliarinių ryklių Somniosus microcephalus, kurie dažnai pakliūva į salos žvejų tinklus. Šių ryklių žuviena – nevalgoma, todėl laimikis paprasčiausiai metamas per bortą.
Poliariniai rykliai – stambūs gyvūnai: jie gali siekti iki 7 m ilgio ir sverti 1 toną. Mokslininkai mano, kad poliarinių ryklių skerdenų perdirbimas į biokurą – optimalus sprendimas. Tuo labiau, kad, mokslininkų duomenimis, poliarinių ryklių Grenlandijos vandenyse – apstu. Tiesa, Norvegijos žvejybos departamento duomenimis, poliarinių ryklių išteklių gausa perdedama. Kad ir kaip yra, tačiau biokuras iš ryklių gali tapti puikia alternatyva įprastoms kuro rūšims, kurias sunku nugabenti į tolimas šiaurės gyvenvietes.
Biokuro panaudojimo praktika Grenlandijoje jau yra: kai kurie salos miesteliai žuvies perdirbimo pramonės atliekas jau naudoja biokurui gaminti. Uumannake, kuriame gyvena apie 2500 žmonių, 13 proc. reikalingos energijos gaunama perdirbant įvairias atliekas. Dabartiniu metu pagrindinė biokuro rūšis – dujos, tačiau mokslininkai kuria technologijas, kaip išgauti biokurą iš įvairių atliekų.
Amerikiečių energetikai pasiūlė biokurą gaminti iš... kavos tirščių. Kuras iš šių atliekų – labai kokybiškas, o su žaliava jokių problemų : pasaulyje kasmet išauginama 7,3 mlrd. kilogramų kavos pupelių. Jau sukurti projektai, kaip biokurą gaminti iš alyvuogių kauliukų bei viskio. Tad riebi ryklių žuviena – ne išimtis.
