Kaip informavo Aplinkos ministerija, nuo gegužės 21-osios taip pat jau bus leidžiama gaudyti sterkus.
Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose nuo gegužės 21-osios taip pat bus galima žvejoti karšius. Šiame parke žvejoti nedraudžiama ir iki gegužės 21 dienos, tačiau visus sugautus karšius ir sterkus privalu nedelsiant paleisti atgal į tą patį telkinį.
Taip pat nuo šeštadienio atšaukiamas mėnesį galiojęs mėgėjiškos žūklės draudimas Kauno marių pagrindinėje nerštavietėje – 400 metrų zonoje apie Dabintos pusiasalį. Verslinė žvejyba čia draudžiama nuo 2013-ųjų, tačiau, Aplinkos ministerijos teigimu, plėšrios žuvys čia tesudaro 10-12 procentų.
Nuo 2013-ųjų mariose aktyviai vykdoma žuvivaisa: 2013-2014 metais Kauno mariose įveista 107 tūkst. sterkų, 18 tūkst. lydekų, 20 tūkst. šamų. Žuvys čia bus įveisiamos ir šiemet.
Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles, kiršlius draudžiama gaudyti naudojant sliekus ar kitus natūralios kilmės masalus, salačius – naudojant daugiau kaip du masalus (du kabliukus). Prieš metus šios taisyklės buvo patikslintos ir nustatyta, kad draudžiama imti mažesnį nei 30 cm kiršlį ir mažesnį nei 55 cm salatį. Iki pernai vasaros drausta imti mažesnį nei 29 cm kiršlį ir mažesnį nei 52 cm salatį.
Už draudžiamų gaudyti žuvų žvejybą gresia nuo 115 iki 289 eurų bauda. Iš pažeidėjų taip pat konfiskuojami žvejybos įrankiai ir priemonės, pavyzdžiui, valtys, jie taip pat turi atlyginti žuvų ištekliams padarytą žalą. Už kiekvieną neteisėtai sugautą kiršlį ar sterką skiriama po 158,5 eurų, už žiobrį ar karšį – po 65,6 eurų žalos atlyginimo. Jeigu žuvys sugautos draustinyje ar rezervate, žalos suma didinama tris kartus.
