JAV prezidentas B.Obama pasiūlė kongresui keisti vandens telkinių išteklių apsaugos įstatymą ir priderinti jį prie Jungtinių Tautų šiuo metu siūlomo vandens telkinių išteklių apsaugos ir naudojimo modelio. Deja, šis modelis ne tik Europoje, bet ir už Atlanto sulaukia nemažai kritikos. Pirmiausia, dėl prioritetinio aplinkosaugos organizacijų protegavimo šiame sektoriuje. Politiniai apžvalgininkai pažymi, kad daugelis amerikiečių pritaria, jog vyriausybė taip pat privalo turėti daug galių aplinkosaugos srityje. Jei įsigaliotų B.Obamos siūlomas modelis, ekologai turėtų teisę uždrausti bet kokią žūklę, tame tarpe ir meškeriojimą, bet kuriame Amerikos vandens telkinyje ar vandenyno priekrantės, su kuria ribojasi šalis, rajone.
B.Obama, politologų ir ekonomistų nuomone, ne iš tolo aiškiai neįsivaizduoja su kuo susidūrė, nes, nebūdamas patyręs meškeriotojas, nežino, kokį vaidmenį šalies gyvenime turi pramoginės ir sportinės žūklės industrija ir kokią vietą daugelio amerikiečių gyvenime užima meškeriojimas. B.Obama, nebūdamas patyręs meškeriotojas, nežino, kokį vaidmenį šalies gyvenime turi pramoginės ir sportinės žūklės industrija.
Eilinis amerikietis niekada nesutiks, kad būtų pažeidžiama viena iš demokratinių šalies juridinės sanklodos nuostatų, t.y. prigimtinė teisė žvejoti, o tuo pačiu ir medžioti. Šią nuosatą remia viena galingiausių lobistinių grupių pasaulyje – JAV žūklės insdustrija. Žūklės industrijos interesų grupės politinę įtaką ir ekonominę galią galima įsivaizduoti palyginus su Holivudo įtaka ir ekonomika. Statistka rodo, kad metinė Holivudo apyvarta – 10 mlrd. JAV dolerių, o žūklės industrija kasmet uždirba 82 mlrd. JAV dolerių (maždaug 8 mūsų šalies metinius biudžetus). Žūklės industrija sukuria šimtus tūkstančių darbo vietų, nuo jos priklauso ištisų JAV regionų gyvenimas. Politologai prognozuoja, kad netoliaregiškas B.Obamos susidūrimas su šia galinga sritimi, gali katastrofiškai apkarpyti prezidento politinę įtaką ir suduoti triuškinantį smūgį jo asmeniniam autoritetui.
