Triukšmingi ar tylūs
Tradicija konstruoti barškučio tipo voblerius atsirado pastebėjus, jog įvairūs garsai atkreipia žuvų dėmesį ir jos atplaukia pasmalsauti, kas čia dedasi. Mokslininkų teigimu, toks smalsumas įdiegtas genetiniame lygyje, nes įvairūs triukšmai dažnai reiškia viena – pavyks aptiksi gausų maisto šaltinį.
Vadovaujantis šia logika, voblerių keliamas „triukšmas“ turi būti patrauklus plėšriosioms žuvims. Kaip sukonstruotas triukšmingas vobleris? Masalo viduje išskobiama ertmė metaliniams arba plastiko šrateliams supilti arba įmontuojama vadinamoji „triukšmo kapsulė“.
Paprastai šrateliais užpildomas trečdalis barškučio ertmės, o šratelių svoris turi būti ne didesnis nei voblerio keliamoji galia. Barškučių ertmės būna rutulio, ovalo arba cilindro formos. Pastaroji turi dvejopą funkciją ir užima apie ketvirtadalį voblerio tūrio. Užmetant tokį masalą, šrateliai, veikiami inercijos, susigrūda masalo uodegoje, ir ten persikelia svorio centras. Tokius voblerius galima užmesti daug toliau nei kitus, ypač patogu juos svaidyti prieš vėją
Tokius triukšmingus voblerius spiningininkai vadina technologiniais, nes yra ir kito tipo triukšmingi vobleriai. Tai masalai, kurių korpusuose yra kiaurymių, dažniausiai išgręžtų galvoje. Kai masalas plaukia, per kiaurymes plūstantis vanduo kelia „triukšmą“, kuris taip pat atkreipia plėšrūnų dėmesį.
Tačiau negalima paneigti fakto, kad plėšriosios žuvys taip pat atakuoja ir tokius voblerius, kurie jokio papildomo triukšmo nekelia. Ypač šis efektas pastebimas, kai spininguojama nedidelėse upėse ir upokšniuose. Žuvys čia įpratusios prie tylos ir rimties, todėl triukšmingi masalai tokių upelių gyventojams dažnai kelia įtarimą.
Kokie masalai patvariausi?
Klasikinis vobleris gaminamas iš balzos medienos, tačiau tokie vobleriai turi vieną trūkumą – kad ir kiek juos belakuotum, o ant jų lieka lydekų dantų žymės. Kita vertus, vobleriai iš balzos brangūs, o plastikiniai modeliai – daug pigesni. Tad kokie vobleriai geresni – pagaminti iš medienos ar plastikiniai?
Jei jaučiate simpatiją klasikiniams vobleriams, spininguokite balzos modeliais, tačiau net ir suomių kompanijos, kurios tradiciškai drožia voblerius ne tik iš balzos, bet ir kitų rūšių medienos, jau gamina šiuos masalus ir iš plastiko, nes jie nebijo lydekų dantų, nesusibraižo, neskyla kaip mediniai nuo drėgmės, nelūžta, juos lengva gaminti idealiai vienodus, nes liejimo forma nesikeičia, neatšimpa, neišsiplečia, be to, voblerių iš plastiko danga ir spalvinimas – ilgaamžiai.
Na, o jei esate klasikos šalininkas, tai žinokite, kad medinius voblerius, kadangi jie gaminami iš įvairių medienos rūšių, reikia nuolat prižiūrėti, sekti, kad nebūtų pažeista voblerio danga, nes, jei į vidų sunkiasi vanduo, keičiasi voblerio svorio centras, vadinasi, ir žaismas. Gali atsitikti ir taip, kad masalas taps sunkesnis už vandenį. Voblerių, pagamintų iš medienos įbrėžimus reikia užlakuoti, o pačius masalus po žūklės pageidauti išdžiovinti. Bet kada spiningininkai kreipė dėmesį į tokias smulkmenas...
Kita vertus, plastiko masalai jokių problemų nekelia, tačiau be balzos modelių kol kas išsiversti nepavyksta, nes ši mediena – nepakeičiama medžiaga mažiesiems 2,5-5 cm dydžio klaisikiniams voblerių modeliams. Dabar jau atsiranda voblerių iš minkšto plastiko, tad galima tikėtis, kad jie su laiku pakeis balzos voblerius ir bus žymiai patvaresni.
