Tapk Žūklės draugu tinkle „Facebook“.
„Ką matydavau nuo Minijos tilto 1970-aisiais ir ką matau dabar – kaip diena ir naktis.“ – 15min.lt sakė Medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus valdybos pirmininkas Valdemaras Zakaras.
Jo nuomone, sužvejojama Lietuvoje yra per daug. Esą dėl mėgėjiškos žūklės tobulėjimo ir verslininkų slepiamo žvejybos masto žuvys nyksta itin sparčiai.
„Lietuvos gamtos fondo“ gamtosaugos specialisto Roberto Staponkaus teigimu, Baltijos jūroje situacija yra kiek geresnė. „Baltijos regiono šalys yra suinteresuotos, kad Baltija būtų gyvybinga, kad klestėtų žvejų bendruomenės, todėl ištekliai žuvų yra valdomi.“ – 15min.lt sakė R.Staponkus.
Gausu menkaverčių žuvų
Visgi problemų esama. Gamtosaugininko teigimu, pavyzdžiui, Kuršių mariose yra itin daug menkavertės žuvies, nes žvejai išgaudė daug plėšriųjų žuvų. „Išgaudyti plėšrūnai, tokie kaip starkiai, ešeriai. Daugiau jų išgaudo ir mėgėjai, todėl veisiasi menkavertė žuvis, todėl daugėja ir kormoranų.“ – pasakojo gamtosaugos specialistas.
Pasak jo, žūklės kvotos yra pakankamos, tačiau per menka priežiūra. Pasak R.Staponkaus, griežčiau reikėtų prižiūrėti mėgėjus žvejus. Nepaisant to, kad jie valstybei atneša daugiau pelno dėl sumokamų pridėtinės vertės mokesčių (PVM) įsigyjant žvejybos įrangą, žuvies jie esą greičiausiai sugauna per daug.
Pažeidimų pasitaiko
Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zoluba teigė, kad šiemet iš 343 profesionalių žvejų laivų buvo patikrinti 152 laivai. Buvo surašyta 10 administracinės teisės pažeidimų protokolų bei ištraukti apie dešimt kilometrų nelegalių tinklų.
T.Zoluba teigia manąs, kad žvejybos kontrolė yra pakankama. „Pareigūnų gal yra mažai, bet kiek turim, tiek turim. Bet vis tiek rezultatas geras, beveik pusę laivų patikrinam, o ES reikalavimas yra 20 proc.“ – 15min.lt teigė T.Zoluba.
Lašišos negaudo
Pasak jo, žuvų ištekliai Lietuvoje nuolat kinta. Pastaruoju metu ypač priviso menkių – jų kvota kelerius metus iš eilės didinama maždaug po 15 proc., greičiausiai bus padidinta ir kitąmet.
„Žvejybos laivynas sumažintas apie 40 proc., tai jei anksčiau vienam tekdavo apie 45 tonos, tai dabar apie 120 tonų menkių.“ – sakė T.Zoluba.
Dėl menkių gausos ateityje gali mažėti ir strimėlių bei šprotų kvotos, nes nemažai šių žuvų suėda menkės.
Tuo metu lašišos Lietuvos vandenyse, regis, iš tiesų jaučiasi kaip žuvys vandenyje – žvejai jų gaudyti nenori. T.Zolubos teigimu, žvejai sugauna vos 6 proc. leistinos pagauti lašišos.
„Lašišos žvejoti neapsimoka žvejoti dėl dviejų priežasčių. Viena yra ta, kad norvegiška lašiša yra itin pigi, be to, žvejybos išlaidos labai didelės, nes uždraustas pagrindinis įrankis lašišoms žvejoti – dreifinis tinklas ir statomasis tinklaitis.“ – sakė T.Zoluba.
