Darnūs veiksmai
Esu įsitikinęs, kad šiame pasaulyje niekas nevyksta atsitiktinai ir niekas neatsitinka šiaip sau – už kiekvieno fakto, kiekvieno reiškinio ar įvykio rikiuojasi priežastingumų ir dėsningumų grandinė. Otų meškeriojime tai ypač pastebima, nes čia reikia pasirinkti tokią taktiką, kuri garantuotų didžiausią sėkmės tikimybę.
Antra, meškeriotojas tokioje akvatorijoje kaip Norvegų jūroje, kuria bangos ritasi nesutikdamos kliūčių iki pat Špicbergeno, meškeriotojas nebūna vienas, o tai reiškia, kad sėkmė taip pat priklauso ir nuo kolektyvinių veiksmų darnos, sugebėjimo įsiklausyti į kitų nuomone ir sulydyti visų pastangas ir sugebėjimus į vieną, teigiamą rezultatą garantuojantį vardiklį.
Trečia, kiekvienas ekipažo narys asmeniškai turi besąlygiškai tikėti masalu, kurį užmetė, pasirinktu jo plukdymo tempu, o taip pat turi paklusti nerašytam įstatymui, kad, užkibus laimikiui, viso ekipažo pastangos konsoliduojamos jam ištraukti. Todėl, kai Virginijus Lukoševičius plačiu mostu pakirto kimbančią žuvį ir ištarė tą stebuklingą žodį – turiu, kiti trys iškart ėmė didžiausiu tempu kelti į paviršių savo masalus, kad žuvis, jei tai otas, sukdama plačius ratus gelmėje, nesurinktų kitų meškerių valų į vieną pynę, nes tada šansai ištraukti trofėjų sumažėja daugiau kaip dvigubai.
Tai, kad otas pasitaikė neišrankus ir stvėrė pilkerį, rodo, jog Andenės uosto apylinkėse šių žuvų gausu ir tarp jų susiklosčiusi rimta mitybinė konkurencija |
Nepamirštamas kontaktas
Kovos menų terminologijoje naudojamas terminas – pilnas kontaktas, kuris visiškai tinka trofėjinių laimikių gaudymo situacijoms. Nuo pat pirmos akimirkos, kai žuvis atakuoja masalą, kontaktas tarp jos ir meškeriotojo nenutrūksta nė milisekundei. Žuvis pradeda kovą už savo egzistenciją ir kaunasi iki paskutinės akimirkos, kol laimi arba būna priversta pasiduoti.
Otų meškeriojime situaciją komplikuoja tai, kad negali pažvelgti į gelmę ir sužinoti, kas užkibo. Kai kas teigia, kad oto kibimo su niekuo nesupainiosi, nes jis parodo tokią jėgą, kokios neturi jokia kita šiaurės platumų žuvis, tačiau stambi menkė, giliavandenė menkė ar dvimetrinis jūrų ungurys taip pat kovoja be kompromisų. Ypač pirmomis dvikovos minutėmis. Todėl apmaudžiausia būna, kai kiti ekipažo nariai suvynioja meškeres, o ištraukiamas ne otas, o menkė. Gaila sugaišto laiko.
Tačiau nieko nepadarysi: Virginijus sukaitęs suka ritės rankenėlę, o mes laukiame atomazgos. Tiesa, vienas iš ekipažo narių laiko parengęs specialų kablį. Jūroje graibštais nesinaudojama, o įkelti į laivą stambią žuvį, tuo labiau šiaurės platumų otą, ranka neįmanoma. Be to, nepatartina plika ranka imti už pinto valo, nes, žuviai susivarčius, galima patirti rimtą traumą, valas perpjaus ranką iki kaulo.
Jūrinėje žūklėje apskritai patartina nuolat mūvėti pirštines. Odines ar neoprenines, kurios apsaugo rankas nuo aštrių jūros žuvų dantų dyglių, stambaus kalibro kabliukų ir valo, tačiau kad ir kaip saugotumeisi, tačiau po žūklės aptinki ant rankų ne vieną įpjovimą. Todėl, sugrįžus į krantą, reikia išstraukti vaistinėlę, kurioje yra preparatų žaizdoms apdoroti, o po medicininės procedūros jas reikia užklijuoti pleistru.
O tuo tarpu abejonių, kad užkibo otas – vis mažiau. Žuvis, jau atplėšta nuo dugno ne mažiau kaip dvidešimt metrų, tačiau jokių nuovargio žymių ji nerodo. Atvirkščiai, kuo arčiau paviršius, tuo dažniau be perstojo zyzia ritės valo nuslydimo mechanizmo terkšlė. Antra, kai saulė kyšteli iš už debesų ir nušviečia vandens storymę, jau galima įžiūrėti didelį tamsų šešėlį, kuris suka ratus po laivu. Jai tai būtų menkė, laimikio siluetas atrodytų sidabraspalvis.
Tokios dvikovos metu akivaizdžiai įsitikini, koks svarbus yra laivo pritaikymo meškeriojimui lygis. Pirmiausia, borto aukštis. „Nord Fish“ katerių „Silverquick Arvor 115”, kurie, kas įdomiausia, gaminami Augustave, kuris yra vos už pusšimčio kilometrų nuo Lietuvos-Lenkijos sienos, borto aukštis toks, kad ranktūris tampa puikia atrama meškerei, o pats bortas – ne blogesne atrama, į kurią įsispira meškeriotojas. Šio katerio paskuigalio denis erdvus ir platus, todėl, reikalui esant, meškeriotojas gali judėti borto perimetru, jei žuvis neria po kateriu. Dar vienas puikiai pritaikyto meškeriojimui katerio privalumas – stabili laikysena. Laivas nesivarto ant bangų kaip kiaušinio kevalas, o denis neslysta iš po kojų.
Otai dažnai susigundo gelmėje švytinčiomis galvakojų moliuskų imitacijomis |
Visa tai realiai talkina meškeriotojui, kovojant su stipria žuvimi, ir mūsų kolega pagaliau „išpumpuoja“ otą į paviršių, bet ir čia jis nenurimsta, kaip daugelis menkių šeimos atstovų, kai žioptelėjęs įryja oro, o toliau stengiasi nutraukti valą, sukdamasis kaip vilkelis. Tik patyrusios rankos užkabintas kabliu, otas atsiduria ant denio. Laimikis šiaurės platumų masteliu – neįspūdingas – sveria kiek daugiau nei septynis kilogramus, tačiau ištraukti jį prireikė rimtų pastangų. Kaip susiklostytų dvikova, jei užkibtų pusšimčio kilogramų galiūnas, kurių vos už penkių kilometrų nuo „Nord Fish“ prieplaukos pasitaiko gana dažnai.