Žinoma, jei žuvis gaudoma tausojančiais įrankiais ir būdais, jei naudojami kabliukai be užkartėlės, žuvys sužeidžiamos lengvai. Antra, parinkus tinkamus kabliukus ir masalus, galima išvengti situacijų, kai ant kabliuko pakliūva žuvų jaunikliai. Norvegijoje, kurios ekonomikoje nemažą reikšmę turi žūklės turizmas, tokie dalykai nuolat yra visuomenės akiratyje, todėl, labai aktyviai spaudžiant viešajai nuomonei, šioje šalyje buvo nutarta ištirti, kaip yra iš tikrųjų?
Jaudintasi dėl lašišų išteklių
Šios šalies upėse antrojo tūkstantmečio pabaigoje sumažėjo lašišų ištekliai. Todėl Norvegijos meškeriotojai, kad nereikėtų atsisakyti labai įdomios žūklės, įsipareigojo sugautas lašišas paleisti. Aplinkosaugininkai pritarė šiai idėjai, tačiau ji sukėlė karštas diskusijas. Esą, tauriosios lašišos tai ne banalūs ešeriai, jos patiria tokį stresą, po kurio žuvis netenka jėgų ir žūsta. Siekiant patikrinti tokią hipotezę Norvegijos gamtos institutas garsiausioje lašišinėje šalies upėje – Altoje atliko tyrimus, kurie truko penkerius metus. 1999-2000 metais buvo paženklintos ir paleistos 44 lašišos.
Rezultatas buvo toks, kokio tikėtasi, tačiau vistiek pribloškiantis. Tyrimai parodė, kad iš 44 paženklintų lašišų išgyveno 43. Moksliniu požiūriu svarbiausia tai, kad žuvys buvo aptiktos nerštavietėse, o tai rodo, jog paženklintos lašišos atplaukė neršti antrą kartą.
Panaudotos naujausios technologijos
Lašišų tyrimams buvo panaudotos naujausios technologijos – prie žuvų kūno buvo pritvirtinti ne tik specialūs ženkliukai, bet ir miniatiūriniai radijo siųstuvai. Jų signalą galima buvo pelenguoti, kai lašišos atplaukdavo iš jūros į upes. Per penkerius metus buvo paženklinta 350 muselinėmis ir spiningais sugautų lašišų. Iš jų 98 proc. išgyveno ir vėl atplaukė neršti į savo gimtąją upę. Tiesa, aplinkosaugininkai ir ichtiologai primena, kad su lepiomis žuvimis buvo elgiamasi labai atsargiai, tačiau rezultatas įspūdingas bet kokiu atveju.
Labai svarbi ir patirtis, kurią sukaupė norvegų mokslininkai. Jų nuomone, dabar nekyla abejonių, kad principas pagavai -paleisk veikia. Be to, bandymai Norvegijoje ir kitose šalyse parodė, kad paleistos lašišos beveik visada išgyvena, jei vandens temperatūra neviršija plius 17 laipsnių.
Po atliktų tyrimų Norvegijos mokslininkai parengė aiškias ir lengvai įsimenamas elgesio taisykles, kurios, jų nuomone, tinka paleidžiant ne tik lašišas, bet ir kitų rūšių žuvis.
11 taisyklių, kaip elgtis, kad paleista žuvis išgyventų:
1. Užkibusią žuvį reikia traukti neskubant ir labai atsargiai, o svarbiausia jokiu būdu nevilkti į krantą per žvirgždą, akmenukus ar uolas.
2. Žuvį varginti reikia kiek galima trumpiau, kad ji išeikvotų kuo mažiau jėgų ( tada ji turės daugiau šansų išgyventi).
3. Žuviai paimti galima naudoti tik tokį graibštelį, kurio tinklelis – be mazgų ir toks erdvus, kad lašiša jame telpa visu ūgiu.
4. Pageidautina žuvį atkabinti nuo kabliuko ir fotografuoti vandenyje
5. Jei nėra kitos išeities ir tenka žuvį kelti iš vandens, tai ją galima imti tik už uodegos kamieno, kad ji, beatodairiškai blaškydamasi, nesusilaužytų stuburo.
6.Patartina žuvį kuo mažiau liesti rankomis, kad liktų sveika odą sauganti gleivinė.
7. Kabliuką būtinai reikia išsegti specialiomis žnyplėmis arba replėmis.
8. Žuvį būtina paleisti kiek galima greičiau, o fotografavimo procedūra neturi užtrukti ilgiau nei 2 min.
9. Jei paleista žuvis neplaukia tolyn, o gulasi ant šono, reikia suimti už uodegos kamieno ir judinti ją pirmyn atgal, kad žiaunas skalautų deguonies prisotintas vanduo (šios procedūros metu į žuvies organizmą patenka maždaug 90 proc. vandenyje ištirpusio deguonies).
10. Žuvį fotografuoti ir paleidinėti geriausia dviese, nes kolegos pagalba padeda išvengti klaidų ir netikėtumų.
11. Kai vandens temperatūra aukštesnė nei 17 laipsnių, lašišą paleisti nerekomenduojama.
Nors šios rekomendacijos pirmiausia skirtos lašišų žvejams, tačiau jomis gali pasinaudoti visi, kas nori rūpestingai elgtis su paleidžiamomis kitų rūšių žuvimis.
Taigi padovanok laimikiui laisvę, ir po metų dviejų upėje ar ežere bus du kart daugiau žuvų. Tik vieną vienintelį kartą reikia peržengti barjerą, kuris žmogaus sąmonėje susiformavo priešistoriniais laikas, kai po miškus dar klaidžiojo mamutai, ir kuris signalizuodavo, kad laimikis reikalingas, norint išgyventi rūsčiose sąlygose. Dabar nuo žvejo laimikio jo išgyvenimas nepriklauso. Sykį padovanojęs laimikiui laisvę, antrą žingsnį padarysi daug lengviau, kol galiausiai tai taps norma, absoliučiai racionaliai reguliuojančia mūsų laimikių kiekį
Alta upė Norvegijoje, įtekanti į garsųjį to paties pavadinimo fiordą, viena didžiausių laukinių Atlanto lašišų nerštaviečių šiaurės platumose |
.
Parengta pagal meškeriotojų klubo „Lucky Fisherman“ pateiktą medžiagą