Meškeriotojams puikiai žinoma, kad ilgą laiką vandenyje mirkstančių rankų oda ima raukšlėtis, tačiau išdžiūvusi vėl išsilygina. Ypač pastebimai raukšlėjasi pirštų pagalvėlės.
Autralijos nacionalinio universiteto matematikai sukūrė raginio odos sluoksnio kompiuterinį modelį. Na, o paprasčiau tariant, jiems pavyko nustatyti, kaip keičiasi odos struktūra, kai ji įmirksta vandenyje.
Pasirodė, kad spiraliniai keratino plaušai, esantys raginiame odos sluoksnyje, persipina tarpusavyje, sudarydami trimatę struktųrą. Ji primena kempinę, galinčią sugerti daug vandens, tačiau išliekančia tvirta, nes keratino spiralės išsitiesina, kad skysčiui atsirastų daugiau vietos.
Eksperimentai parodė, kad spiralinės keratino plaušų strūktūros gali sugerti tokį kiekį vandens, jog padidėja septynis kartus, tačiau kontaktai tarp atskirų plaušelių išlieka nepažeisti. Tiesa, tokios odos savybės išlieka ne daugiau kaip 24 val., o po paros mirkstančioje be paliovos odoje ima vykti negrįžtami pokyčiai. Tai turi žinoti kiekvienas meškeriotojas ir kartkartėmis leisti rankoms išdžiūti, o ypač nepalankiu oru ar, negalėdamas išvengti rankų kontakto su vandeniu, mūvėti pirštines.
