Žvejai ir meškeriotojai jungiasi į Žūklės laimikio grupę FACEBOOK tinkle. Junkis ir tu, spausk čia.
Ichtiologiniai tyrimai rodo, kad tokiomis ypatybėmis pasižymi ir kitų žuvų rūšių patelės, pvz. karpių, irklanosių, sterkų, ešerių, dryžuotųjų ešerių patelės išauga didesnės nei patinai. Tyrėjai kelia klausimą, kodėl egzistuoja toks dėsningumas? Mokslininkų nuomone, patelės išauga didesnės todėl, kad joms tenka subrandinti ikrus, kurių tūris daug didesnis nei patinų sukaupiamų pienių. Antra, ikrų kiekis ir tūris kas kartą, kai žuvis rengiasi nerštui, didėja.
Ne visų žuvų patelių ir patinų (to paties amžiaus) dydis skiriasi. Daugelio rūšių abiejų lyčių individai išauga iki maksimalaus dydžio. Tiesa, lašišų, upėtakių, šamų patelės – šiek tiek sunkesnės už patinus. Ichtiologai nustatė ir priešingų atvejų: saulešerio patinai, nors nedaug didesni už pateles išauga, tačiau sveria žymiai daugiau. Matyt patelių ūgiui ir svoriui didelę įtaką turi nuolatinė konkurencija iš giminaičių pusės dėl nerštaviečių. Saulešerių patelėms dažnai tenka grumtis dėl geresnės neršto vietos. Stabesnės žuvys įveikia mažesnes, todėl pralaimėjusių patelių (manoma, ir patinų) augimas gali sulėtėti.
Lydekų patelėms nereikia konkuruoti dėl nerštaviečių ir partnerių, o vėliau – rūpintis palikuonimis. Štai juodojo ešerio patelė saugo lizdą su ikrais nuo plėšrūnų, tačiau pasmaguriauti tokiais gardumynais visada taikosi smulkesnės žuvys. Tad juodųjų ešerių patelėms ūgis – ne toks svarbus, tačiau jos turi būti labai vikrios ir veržlios, kad pajėgtų nuvyti nekviestus svečius.
